Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora
Piligrimystė
Žiniasklaida
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tradicijos reikšmė liturgijoje

Mindaugas BUIKA

Popiežiaus Benedikto XVI vadovaujamoje liturgijoje tikintieji nuo šiol Šventąją Komuniją priima atsiklaupę

Komunija atsiklaupus

Pasikeitimus popiežiaus Benedikto XVI li­turginių apeigų vadovavime, tiksliau grįžimą prie senųjų Bažnyčios tradicijų, neseniai ap­tarė jo ceremonmeisteris monsinjoras Gvidas Marinis. Birželio pabaigoje duotame interviu Vatikano laikraščiui „L’Osservatore Romano" jis paaiškino, kad dabar tikintieji šventąją Ko­muniją iš Popiežiaus vėl priims atsiklaupę ir į burną. Prie šios tradicijos buvo sugrįžta šie­met per gegužės 22 dieną Benedikto XVI au­kotas Devintinių šv. Mišias aikštėje prie La-terano šv. Jono bazilikos. (Plačiau apie tai ra­šyta „XXI amžiaus" 43 numeryje.)

Mons. Alfonsas Svarinskas: „Gyvenime svarbu ir smulkmenos“

Linas ŠALNA

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Gintaro VISOCKO nuotrauka

Visi, kas aplanko mons. Alfonsą Svarins­ką, pirmiausia pamato ant sienų kabančius gražiai įrėmintus didžiųjų Lietuvos žmonių paveikslus. Tai ir vyskupo Pranciškaus Rama­nausko, ir krikščionybės istoriko Antano Rubšio, ir kovotojų už Lietuvos laisvę parti­zanų vadų Adolfo Ramanausko bei Jono Že­maičio portretai. Pagaliau tai ir popiežių Jo­no Pauliaus II bei Benedikto XVI portretai. Daugumą šių portretų monsinjoras užsakė ir išplatino (dažniausiai po 500 egz.) pats už sa­vo lėšas. Gaudamas II laipsnio pensiją, 22 me­tus iškalėjęs (iš viso trys įkalinimai) už Lietu­vos ir Bažnyčios laisvę mons. A. Svarinskas iš savo menkų pajamų susimoka ne tik dide­lius mokesčius už butą, bet ir randa pinigų įvairiems labdaros darbams.

Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio minėjimas

Renata STADULIENĖ

Kun. Hermanas Šulcas bendrauja su atlaidų maldininkais

Parodos atidarymas

Liepos 5 dieną, šeštadienį, parodos, skir­tos palaimintajam arkivyskupui Jurgiui Ma­tulaičiui, atidarymu prasidėjo visą savaitę vyksiantis minėjimas, kurio moto Tuo keliu, kurį mums šv. Povilas rodo (Užrašai 1910 10 23). Įžanginį žodį tarė K. Griniaus muziejaus direktorius Vytautas Grinius.

Šv. arkangelo Mykolo parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, atkreipė dė­mesį, kad ši paroda yra pernai vykusios pa­rodos tęsinys. Aptardamas eksponatus, jis at­kreipė susirinkusiųjų dėmesį į beatifikacijos bylos informacinio proceso dokumentus, ku­riuose atskleista, jog Jurgis Matulaitis turė­jo ypatingas dvasines dorybes, į knygą Pra­nešimas dėl stebuklo, kurioje užfiksuotas ste­buklas, pripažintas Bažnyčios. Paminėjo, jog vertingiausias eksponatas - ant pergamento surašytas dokumentas (Arkivyskupo Jurgio Matulaičio beatifikacijos dekretas, paskelbtas popiežiaus Jono Pauliaus II), kuriame kon­statuojama, kad Jurgis Matulaitis vertas, jog būtų iškeltas į altorių garbę ir paskelbtas pa­laimintuoju. Parodoje taip pat demonstruo­jama filmo ištrauka, kurioje užfiksuotas 1987 metais Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje vy­kęs palaimintojo palaikų perkėlimas.

Panevėžio vyskupijoje

Pasvalio dekanate

Vyskupą pagerbė tėviškėje

Iš dešinės: rajono meras Gintautas Gegužinskas su žmona Vitalija, vyskupas Jonas Kauneckas, Krinčino seniūnas Remigijus Janušis, rajono Tarybos narė Genovaitė Jusaitienė, beje, irgi Pasvalio krašto garbės pilietė, bei Pasvalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Povilionienė

KRINČINAS. Į titulinius Šv. apaštalų Petro ir Povilo atlaidus, kurie vyko paskutinį birželio sekmadienį Krinčine, su­ėjo ne tik vietos ir aplinkinių bendruome­nių žmonės - tarp jų buvo ir rajono meras Gintautas Gegužinskas su žmona Vitalija, Krinčino seniūnas Remigijus Janušis, rajo­no Tarybos narė Genovaitė Jusaitienė, Pa­svalio krašto muziejaus direktorė Vitutė Po­vilionienė.

Prieš pradėdamas šv. Mišias Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas prisipažino, jog išgirdęs giedant „Pulkim ant kelių" prisimi­nė savo vaikystę. Juk Krinčinas - tai jo išvaikščioti keliai takeliai, čia jis buvo krikš­tytas, čia daugiau nei prieš pusę amžiaus pri­ėmė Pirmąją Komuniją. Tai buvo iš tiesų di­dingos iškilmės, jose dalyvavo net 153 vai­kai. Kreipdamasis į laukiančius Sutvirtini­mo Sakramento jaunuolius, ganytojas ra­gino juos būti tvirtais katalikais, o jų sutvir­tinimo motinas bei sutvirtinimo tėvus - pavyzdžiais gyvenime.

Telšių vyskupijoje

Plungės dekanate

Bažnyčia švenčia septyniasdešimtmetį

Spraudiškiai su klebonu kun. Egidijumi Jurgelevičiumi

SPRAUDIS. Važiuojant autostrada nuo Klaipėdos, penkiasdešimtame kilometre yra Spraudžio kaimas. Kaimas nedidelis, tačiau turi labai gražią mūrinę bažnyčią, pavadintą Šv. Pauliaus vardu. Spraudiškiai gerbia savo praeitį, prisimena ir tuos, kurie statė ir fundavo šios bažnyčios statybą. Ji pastatyta 1938 metais, o žemę bažnyčiai padovanojo ūkininkai Marijona ir Marijonas Turskiai. Abu jie ilsisi gražiose šio kaimo ka­pinaitėse, šalia pirmojo bažnyčios klebono Antano Racevičiaus. Kaime atidengta pa­minklinė lenta primena vienuolika laisvės kovotojų, žuvusių Spraudžio kaime 1949 m. ge­gužės 15 dieną. Stovi ir granito kryžius žuvu­siems partizanams, paminklas 1953 metais žuvusiems šauliams. Birželio 29-tą dieną, švenčiant titulinius Šv. Povilo ir Petro atlaidus, bažnyčia paminėjo ir savo septyniasdešimtmetį.

Telšių vyskupijoje

Klaipėdos dekanate

Atsisveikino su buvusiais kunigais

Atsisveikinantiems su Gargždų parapija kunigams Aloyzui Žygaičiui (antras iš dešinės), Dariui Trijoniui, diakonui Pauliui Jaraminui, klierikui Edvinui (dešinėje) skambėjo ateitininkų giesmė

GARGŽDAI. Birželio 29 dieną, sekmadienį, po Sumos atsisveikinimo popie­tė su čia dirbusiais kunigais ne vienam buvu­siam Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje iš­spaudė ašarą.

Kunigas Aloyzas Žygaitis į Gargždų pa­rapiją atvyko būdamas diakonas. Čia dirb­damas gavo kunigystės šventimus. Pirmojo­je savo parapijoje kunigu jis darbavosi be­veik dvejus metus. Kunigas A. Žygaitis pa­skirtas klebonu į Batakių parapiją bei aptar­nauti Lomių parapiją Tauragės rajone.

Telšių vyskupijoje

Palangos dekanate

Kunigų jubiliejai ir Primicijos

Kunigas Robertas Romanovskis po šv. Mišių kalbasi su tikinčiaisiais Autorės nuotraukos

PALANGA. Birželio 15 dieną į Švč. Mergelės MarijosĖmimo į dangų baž­nyčią susirinko parapijiečiai, svečiai, poilsiau­tojai išįvairių Lietuvos miestų bei miestelių. Belaukiančius šv. Mišių pradžiosdžiugiai nu­teikė sakralinės muzikos jaunimo choras iš Kauno „GiesmėLietuvai", jau trečią kartą giedojęs Palangos bažnyčioje.

Kauno arkivyskupijoje

Kauno ) dekanate

Šiluvos Dievo Motinos su Kūdikiu paveikslo kopijos viešnagė

Parapijiečiai ir svečiai pasitinka iš Dainavos parapijos atvežtą paveikslą Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

VILIJAMPOLĖ. Birželio 29 dieną Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) pa­rapijoje sklandė pakili nuotaika. Iškilminga procesija parapijos klebonas kun. Jonas Bu-jokas, vikaras kun. Darius Varnelis, klierikas Tomas Trečiokas, Kauno arkivyskupas met­ropolitas Sigitas Tamkevičius, kurijos kanc­leris mons. Adolfas Grušas, svečiai kunigai, parapijos moterys, merginos, pasipuošusios tautiniais rūbais, vyrai, nešini kryžiumi, baž­nyčios vėliavomis, choro giesmininkai pasi­tiko ir į bažnyčią palydėjo Šiluvos Dievo Mo­tinos su Kūdikiu paveikslo kopiją.

Šiluvos Lietuva neša jubiliejinę maldą Lurdo Marijai

Dalia TARAILIENĖ.

Lietuvos dienų Lurde organizatorė ir koordinatorė

Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio kartu su kunigais aukojamose šv. Mišiose buvo meldžiamasi ir už Lietuvą

Nuo Šilinių atlaidų galvoje kir­bėjo mintis apie jubiliejines Lietu­vos dienas Lurde. Arkivyskupas S. Tamkevičius nuoširdžiai palaimi­no šią idėją. Beliko žodį paversti kū­nu...

Birželio 6-ąją iš visų Lietuvos kampelių į Vilnių skubėjo piligri­mai, pasiryžę atlikti nelengvą žygį į Lurdą. Kas šlubčiodamas rėmėsi lazdele, kas sėdėjo vežimėlyje, rū­pestingų rankų vežamas. Nemažą rūpestį kėlė tai, kad pažadėtoji sa­vanorių pagalba taip ir neatvyko... Kas padės iškelti nevaikščiojančius sunkius ligonėlius, kas veš jų veži­mėlius? Bet raminomės tuo, kad viskas Dievo valioje, - vykstame į dvasingą piligriminę kelionę, todėl kažkokia išeitis vis tiek bus.

Neišdildoma kelionė

Lietuviai Lurde

Šiemet Maltos ordino tarnybos savanoriai jau antrus metus lydi ne­įgaliuosius į piligriminę kelionę į Lurdą. Kelionės tikslas - atstovau­ti Lietuvai tarptautinėje Maltos or­dino piligriminėje kelionėje, skirtai 150-osioms Švenčiausiosios Lurdo Mergelės apsireiškimo metinėms.

Į kelionę išvyko 28 dalyviai nuo 18 iki 75 metų iš įvairių Lietuvos miestų (Šiaulių, Ignalinos, Vilniaus, Kauno, Akmenės, Zarasų, Mari­jampolės). Tarp dalyvių - 7 neįga­lieji (vežimėliuose).

Specialiai „XXI amžiui"

Kryžnešių kelionė iš Lurdo į Šiluvą

Vienas labiausiai patyrusių kryžnešių, keliavęs ir į Romą bei Šventąją Žemę plungiškis Vygandas Pronckus

Birželio 11-13 dienomis Šiaulių vysk. Eugenijus BARTULIS, keli šimtai tikinčiųjų ir kunigų apsilankė Lurde. Pamatytos ir kitos garsios Dievo Motinos šventovės Lurde, švenčiančios 150-ųjų Dangaus Karalienės pasirodymo sukaktį. Norėdami aplankyti šias šventoves ir paminėti Dievo Motinos apsireiškimo Lietuvoje 400-ąsias metines, grupė Lietuvos tikinčiųjų, vado­vaujama Gintaro Naudžiūno ir šios grupės dvasios vado jėzuito Kazimiero Ambraso, išsirengė į keturių mėnesių pėsčiųjų žygį, nešdami 60 kilogramų kryžių ant pečių - kaip atgailos, pasiaukojimo ir atsiprašymo už savo ir visos tautos kaltes simbolį...

KAS KIENO KIŠENĖJE SĖDI

Petras KATINAS

žinomas žurnalistas ir publi­cistas Virgis Valentinavi­čius, kaip ir jo kolega buvęs „Ame­rikos balso" lietuviškos redakcijos vadovas Romas Sakadolskis, drįs-tantys atvirai ir be užuolankų at­skleisti ne tiktai jau dvejus metus gyvuojančios ir vedančios „į šviesią ateitį" G. Kirkilo Vyriausybės, bet ir jos kišenėje sėdinčios preziden­tūros ir paties Prezidento ir jo pa­tarėjų korpuso manipuliacijas, ta­po rakštimis neaiškiai valdančia­jai grupuotei. Tiesiog šoką Dau­kanto aikštės rūmų šeimininkui sukėlė, arba bent jau turėjo sukel­ti, Virgio Valentinavičiaus kalba, pasakyta vis dar tebegyvuojan­čios, prieštaringai vertinamos „Santaros-Šviesos" suvažiavime Alantoje birželio 28 dieną. Savo kalboje jis pasakė visą tiesą apie ar-tėjantį prie kadencijos pabaigos prezidentą Valdą Adamkų, kuris faktiškai sėdi G. Kirkilo, „Dujote-kanos" ir ORGANU tapusio „Lie­tuvos ryto" kišenėje. Ir ne tik jų vie­nų. Pasak V Valentinavičiaus, rinko­me prezidentą vakarietį, tačiau ypač antrojoje kadencijoje V. Adamkaus vakarietiškumo beveik nebeliko, ir nepajutome, kaip deklaruota lais­vė paskendo nekaltai atrodančioje trijų sprindžių gylio baloje, kuri va­dinasi švogerių respublika Lietuva.