Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Piligrimystė
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Ištesėjęs priesaiką nuėjo į Viešpaties namus

Leonas Pranulis Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Mūsų buvusios antisovietinės pogrindinės organizacijos narius sekmadienį pasiekė liūdna žinia – mirė Leonas Pranulis, vienas iš veikliausių jos narių. Leono Pranulio pavardė įrašyta ir Juozapo Romualdo Bagušausko 1999 metais išleistoje knygoje „Lietuvos jaunimo pasipriešinimas sovietiniam režimui ir jo slopinimas“.

Leonas Pranulis gimė 1940 metų birželio 21 dieną Šakiuose, kada mūsų kraštą pradėjo trypti sovietinio okupanto kruvinas batas. Gal jau tada su pirmuoju motinos pieno gurkšniu bei lopšinės daina kūdikio širdelėje buvo pasėta  Dievo ir Tėvynės meilės sėkla, kuri kartu su amžiumi didėjo, brendo ir sąmonėjo. Sąmonėjo gerokai paaugusiais  idealizmo sparnais ir aiškia gyvenimo kelio prasminga kryptimi. Ši kryptis vedė į didelį, bet gana tuomet pavojingą kelią – savo jaunystės jėgas pašvęsti Lietuvai, jos išsivadavimo iš okupacinio jungo labui.  1959 metais Leonas kartu su  būreliu draugų priėmė senojoje Zapyškio bažnytėlėje ištikimybės ir darbo priesaiką Dievui ir Tėvynei. Ši priesaika  buvo priimta iškilmingai, degant žvakei, prie pastatyto Kryžiaus ir Trispalvės vėliavos. Devyniolikmečio jaunuolio širdimi ir lūpomis ištarti priesaikos žodžiai buvo ta didžiulė šviesa ir vertybių matas, lydėjęs jį per visą gyvenimo kelią įvairiuose darbo bei veiklos baruose.

L. Pranulio, kaip ir jo bendraminčių, veiklą beveik iki Nepriklausomybės atgavimo nuolat temdė KGB šmėklų šešėliai, kurie ypač išryškėjo studijuojant Vilniaus konservatorijoje. Konservatorijos rektoriaus 1962 metų įsakyme Nr. 193 rašoma, kad „1961 metų kovo mėnesį Konservatorijoje buvo apsvarstytas studentų nacionalistinės – religinės grupės dalyvių elgesys. (...) Pasikalbėjimas su drg. Pranuliu parodė, kad jis nenori atvirai ir principingai vertinti savo veiksmų. Jo elgesys nesuderinamas su tarybinio studento vardu. Todėl įsakau studentą Pranulį Leoną iš Konservatorijos pašalinti“. Kultūros ginklas gąsdino sovietinį okupantą ir jo tarnus.

Leonas nepalūžo. Po trejų metų jis buvo priimtas į tos pačios Konservatorijos chorinio dirigavimo katedros neakivaizdinį skyrių, kurį su pagyrimu baigė 1968 metais. Pradėjo dirbti Vilniaus grąžtų gamyklos meno saviveiklos vadovu. Darbas  sekėsi gerai. Jo gamykloje suburtas mišrus choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse. Leonas Pranulis taip pat vadovavo Vilniaus elektromechanikos  technikumo moksleivių  chorui, buvo Respublikinių profsąjungų mišriojo choro „Tauras“ chormeisteriu.

Atgimstant Lietuvai, L. Pranulis iš karto įsitraukė į sąjūdinę veiklą, tapo Vilniaus miesto pramonės įmonių Sąjūdžio grupių susivienijimo „Labora“, o kiek vėliau – visos sostinės Sąjūdžio  tarybos nariu. 1991 metais L. Pranulis buvo išrinktas Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininku. Jis vadovavo tautiškos muzikos ansambliui „Vilnija“, surengusiam per tūkstantį koncertų Lietuvoje ir užsienyje. 2002 metais L. Pranulio vadovaujamas  ansamblis „Vilnija“, tapęs Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės meno kolektyvu, koncertavo Lietuvos kariuomenės daliniuose.

Nuo 1991 metų L. Pranulis dirbo ir Vilniaus Arkikatedros Bazilikos didžiojo mišriojo choro meno vadovu  bei dirigentu. Jo vadovaujamą chorą dažnai galima girdėti giedant sekmadieniais per Lietuvos radijo antrąją programą transliuojamose šv. Mišiose. Vilniaus Katedros didysis choras net tris kartus giedojo didžiajam lietuvių tautos draugui popiežiui Jonui Pauliui II.  L. Pranulis kartu su Lionginu Abariumi Vilniaus Kalnų parke 2000-aisiais metais suorganizavo įsimintiną giesmių šventę „Kristui gieda Lietuva“. Velionis buvo daugelio chorų švenčių ir konkursų organizatorius, komisijų narys ar pirmininkas, pats kūrė dainas, giesmes, harmonizavo lietuvių liaudies dainas, išleido savo dainų rinktinę „Gegužinė“. Juozo Naujalio religinės muzikos konkurse jo sukurta giesmė „Viešpatie, globoki Vilnių“ (S. Račiūno žodžiai) laimėjo trečiąją premiją.

Rengiamoje monografijoje „Kriūkai“, skirtoje miestelio 420-osioms metinėms pažymėti, Leonas Pranulis parašė straipsnius apie valsčiaus chorus, orkestrus, kapelas.

 Tebūnie Jam lengva Lietuvos žemelė.

Zigmas Tamakauskas

© 2008 „XXI amžius“