Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora
Pasaulis
Piligrimystė
Visuomenė

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Vienuolyne vėl aidi dominikonų žingsniai

Į Liškiavą susirinkę kunigai, dalyvavę naujojo dominikonų vienuolio, klebono kan. Valiaus Zubavičiaus (centre) įvilktuvėse Klieriko Armino Lukoševičiaus nuotrauka

Liškiava. Tik po 195 metų  Švč. Trejybės bažnyčioje į dominikonišką abitą vėl buvo įvilktas naujas ordino brolis. Dominikonai čia įsikūrė 1699 metais. Istoriniuose  šaltiniuose pasakojama, kad 1697 m. balandžio 22 dienos testamentu Liškiavoje gyvenęs Jurgis Kosyla su žmona Kristina visus Liškiavos turtus užrašė Seinų vienuoliams dominikonams su sąlyga, kad jie čia pastatytų Švenčiausios Trejybės garbei skirtą bažnyčią bei vienuolyną.

Bažnyčia ir vienuolynas su visais tapybiniais ir lipdybiniais elementais buvo baigtas statyti iki 1741 metų. XVIII amžiuje dominikonų dėka Liškiava tapo gyvybingu miestu. Dominikonai Liškiavoje gyveno nuo 1699 iki 1813 metų (1813 metais mirė paskutinis dominikonas). Vienuolynas neatsinaujino, nes tuometinė valdžia neleido priimti naujokų. Vienuolyno pastatai kartu su bažnyčia vyskupo dekretu buvo perduoti administruoti parapijai. Valstybių ir santvarkų kaitoje įvairius sukrėtimus išgyveno parapija ir vienuolynas.

Prieš 19 metų į Liškiavos parapiją  klebonu buvo paskirtas kun. Valius Zubavičius. Klebono dideliu rūpesčiu, pastangomis ir nenuilstančiu užsidegimu darbuotis Bažnyčios ir visuomenės gėriui, šis architektūrinis ansamblis, vadinamas Lietuvos baroko perlu, buvo prikeltas naujam gyvenimui. Švenčiausios Trejybės bažnyčia, buvęs dominikonų vienuolynas, ūkinis pastatas ir aplinka sužibėjo įspūdingu grožiu. Bažnyčios laidojimo rūsiuose, atviruose karstuose yra išlikę vienuolių dominikonų palaikai, įrengta liturginio paveldo ekspozicija. Įgyvendinant ES finansuojamą projektą, atnaujinta buvusio dominikonų vienuolyno teritorija bei geradarių lėšomis sutvarkytas šventorius.

Rugpjūčio 8 dieną Bažnyčia minėjo šv. Dominyko šventę.  Lazdijų dekanato Liškiavos parapijos Švč. Trejybės bažnyčioje vyko ir kita, neįprasta šventė. Šios parapijos klebonas kan. Valius Zubavičius buvo įvilktas į dominikoniškąjį abitą. Prieš 25-erius metus užbaigęs Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos antrąjį kursą, jis atostogavo Vilniaus vyskupijos Turgelių parapijoje pas dekaną kun. Kazimierą Vaičionį. Abu kartu aplankė Šumske dirbusį dominikoną Joną Dominyką Grigaitį. Šis vienintelis po karo likęs Lietuvoje dominikonas supažindino su sunkia ordino padėtimi ir pakvietė įsijungti į šio ordino darbą. Tuomet klierikas Valius Zubavičius pažadėjo, kad jei nuspręstų stoti į vienuolyną, tai tik į dominikonų. Kunigas visada žavėjosi ordino dvasine ir kultūrine veikla, pamokslavimu, entuziazmu dirbant su jaunimu ir visais žmonėmis. Taigi šiais metais klebonas nusprendė įsijungti į trečiąjį ordiną – vienuolyno palaikymo ir pastiprinimo gretas, kartu skelbti Dievo Žodį bei aukos, meilės ir maldos dvasioje ginti Dievo Bažnyčią nuo piktosios dvasios ir klaidatikių antpuolių, nešti su šiuo ordinu Tikėjimo, Tiesos ir Išminties negęstantį fakelą.

 Į Liškiavos šventovę susirinko daug garbių svečių, maldininkų. Šv. Mišias koncelebravo kan. Valius Zubavičius ir 27  kunigai. Tarp jų – Vilkaviškio vyskupo vikaras apaštalinis protonotaras prof. dr. Vincas Jonas Bartuška, Vilkaviškio vyskupijos kurijos kancleris ir Kanauninkų kapitulos pirmininkas mons. Juozas Pečiukonis, Vilkaviškio Katedros klebonas prelatas Vytautas Gustaitis, prelatas Antanas Maskeliūnas, Telšių vyskupijos kan. Jonas Paulauskas, Lietuvos, Latvijos ir Estijos šv. Angelų Sargų dominikonų generalinis vikaras brolis kun. Jacek Szpręglewski, OP, Vilniaus šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno namų vyres. brolis kun. Pijus Virginijus Eglinas, OP, brolis kun. Jonas Dominykas Grigaitis, OP. Taip pat dalyvavo Liškiavos parapijoje besikurianti Pilnų namų bendruomenės vienuolija su savo įkūrėju kun. Valerijumi Rudzinsku ir kiti garbingi svečiai. Homiliją sakė brolis Pijus. Jis papasakojo, kad vienuoliai  dominikonai turi konkrečią vietą ir užduotį Bažnyčioje. Tai – keliaujančių pamokslininkų ordinas. Dominikonų ordiną įkūrė 1216 metais ispanas, kanauninkas Dominykas Guzmanas. 1234 metais popiežius Grigalius IX jį paskelbė šventuoju.

 Brolis Pijus aiškino, kad visais laikais žmogaus gyvenime iškyla daug įvairių poreikių, bet vienas iš svarbiausių yra atsakymo į egzistencinius klausimus ieškojimas: koks mano gyvenimo tikslas, kokia jo prasmė, kaip to tikslo siekti. Dominikonai pokalbyje išprovokuoja žmogų, kad jis keltų šiuos klausimus, kad nebūtų abejingas, ir padeda rasti atsakymą, skelbdami Dievo Žodį, parodydami kryptį – ,,eiti tiesiai ir nesigręžioti“. Taip dominikonai dangui laimi naujas sielas, atgaivina tikėjimą. Šie žmonės jau toliau gali skleisti tą Žodį savo parapijoje, bendruomenėje. Brolis Pijus paminėjo, kad dominikonų idealai ir šiandien labai aktualūs. Jis palygino XIII ir XXI amžiaus krikščionybės situaciją, peržvelgė Bažnyčios istoriją. Viskas ir dabar vyksta taip pat. Daug dėmesio skiriama materialinių vertybių paieškai. Vėl populiarūs būrėjai, nauji tikėjimai, kurie klaidina žmones. Tačiau ir XXI žmonės ieško dvasingumo, nori „dvasinės duonos“, todėl  šiandien reikia nepalaužiamoje dvasioje skelbiančių Dievo Evangeliją. Dominikonai yra pašaukti skelbti Dievo Žodį, padėti žmogui žengti pirmuosius žingsnius tikėjime.

Dominikonų šeimą sudaro trys ordinai: pirmasis – tai vyrų ordinas, broliai pamokslininkai, antrasis – moterų ordinas, kontempliatyviosios seserys, kurios stiprina pirmojo ordino misiją savo malda, ir trečiasis ordinas, kuriam priklauso dieceziniai kunigai, seminarijų auklėtiniai, pasauliečiai, turintys šeimas, vedę arba nevedę, įvairaus amžiaus ir išsilavinimo katalikai, dirbantys įvairiose mokslo, politikos, biznio sferose, kuriems aktualūs, artimi širdžiai bei pasaulėžiūrai šv. Dominyko idealai, kurie kreipia savo gyvenimą dvasine ir apaštaline veiklos linkme. Parapijai – didžiausia dovana, jei egzistuoja III ordinas. Tretininkai viską suorganizuoja ir tada atvažiuoja I ordino broliai ir skelbia Evangeliją. Pamokslininkas džiaugėsi, kad Liškiavos parapijoje atsirado dominikonas kanauninkas Valius Zubavičius. Jam padedant vienuoliai galės plačiau skelbti Evangeliją.

Šv. Mišių pabaigoje kan. V. Zubavičių  į dominikoniškąjį abitą įvilko gen. vikaras br. kun. J. Szpręglewski, OP.

Pats vyriausias dominikonas Lietuvoje, kurio dėka ordinas gyvuoja iki šiol, br. kun. J. D. Grigaitis palinkėjo Liškiavos klebonui atnaujinti kiekvieno parapijiečio širdyje dvasinę šventovę, nes bažnyčios šventovė jau atnaujinta.

Klebono motina prašė, kad Dievas šviestų jam kelią, kad jis galėtų ir toliau uoliai darbuotis palaikant tikėjimą ne tik parapijoje, bet ir kiekvieno sutikto žmogaus širdyje bei tautoje. Dominikoną brolį kanauninką Dominyką Valių (vienuolis pasirinko globėju ordino įkūrėjo šv. Dominyko vardą) sveikino giminės, kaimyninių parapijų atstovai, kiti svečiai. Su savo tėveliais senelių sodyboje vasarojanti Amelija Būrytė, M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokinė, savo angelišku balseliu sudainavo B. Dvariono ,,Žvaigždutę“.

Iškilmingų šv. Mišių liturgijos ceremoniarijumi buvo g. kan. teol. dr. Mindaugas Puidokas, kuriam talkino Liškiavos parapijos penkto kurso klierikas Arminas Lukoševičius, šiuo metu studijuojantis Lenkijoje, Olštyne. Įspūdingai giesmes ir psalmę giedojo Birutė Zalanskaitė. Solo „Ave Maria“ atliko legendinis operos dainininkas, 2007 metų „Mokytojų turnyro“ auksinio kamertono laimėtojas Zenonas Knižnikovas. O Liškiavos parapijos choras, vadovaujamas maestro Almanto Šturmos, palinkėjo Aukščiausiojo palaimos ir ilgiausių metų.

Šiuo metu Lietuvoje yra devyni Dominikonų ordino nariai, kurie gyvena ir meldžiasi Vilniuje šventųjų apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyne. Oficialus Dominikonų ordino pavadinimas: Ordo fratrum Praedicatorum – Brolių Pamokslininkų Ordinas, sutrumpintai žymimas raidėmis OP (Ordo Praedicatorum).

Alvyra Grėbliūnienė

© 2008 „XXI amžius“