| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Panevėžio vyskupijoje Panevėžio-Krekenavos dekanate
Porciunkulės atlaidai ir Katedros
PANEVĖŽYS. Nuo rugpjūčio 1 iki 3 dienos Katedroje vykę Porciunkulės atlaidai ir Katedros konsekracijos 75-mečio iškilmė patraukė daugelio Panevėžio, ir ne tik Panevėžio, tikinčiųjų dėmesį ir žmonės itin gausiai dalyvavo sekmadienio Sumos šv. Mišiose ir po Mišių vykusioje programoje. Penktadienį už išėjusius amžinybėn Katedros statytojus, vysk. Kazimierą Paltaroką ir parapijiečius meldėsi Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Panevėžio vyskupijos kanauninkai ir monsinjorai. Prieš šv. Mišias buvo giedamas Rožinis už išėjusius. Pamokslus šeštadienį ir sekmadienį sakė Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno vyresnysis, Vilniaus kunigų seminarijos dėstytojas dominikonas tėvas Pijus Eglinas. Šeštadienis buvo skirtas maldai už ligonius ir Gyvojo Rožinio narių intencijomis. Buvo meldžiamasi Dievo Gailestingumo vainikėlio malda, Kristaus Kančios litanija, Rožinio malda, aukojamos šv. Mišios ir einama procesija. Tėvas Pijus per pamokslą išsamiai paaiškino Porciunkulės atlaidų kilmę ir prasmę. Sekmadienio homilijose pamokslininkas įtaigiai pasidalijo savo įžvalgomis apie tris dieviškas dorybes tikėjimą, viltį ir meilę, joms apibūdinti pasitelkdamas žmogiško bendravimo pavyzdžius, kuriais remiantis galima analogiškai aiškinti dieviškas dorybes. Sumos šv. Mišias iš Panevėžio Katedros transliavo Marijos radijas. Tikintieji galėjo susitikti su jo atstovais. Po šv. Mišių aplink bažnyčią buvo iškilmingai nešamas Švč. Sakramentas, lydimas pasipuošusių tikinčiųjų, skambių choristų balsų ir skaisčioje saulėje vėjyje besiplaikstančių vėliavų. Vėliau tėvas Pijus pašventino Rūpintojėlio koplytstulpį Katedros šventoriuje. Paskui žodį tarė skulptorius Stanislavas Janušas, dėkodamas Dievui, kad jam davė gabumus kurti, sakėsi ne vieną koplytstulpį jau išdrožęs. Vienas jų pastatytas Panevėžio vyskupo kieme. Ypač džiaugėsi, kad jo darbas papuoš Panevėžio Katedros šventorių. Nuskambėjo giesmė Kryžiau šventas, labai tikusi šiai progai, nes koplytstulpyje vaizduojamas Rūpintojėlis, apsuptas ąžuolo lapų, o po giesmės buvo sodinamas atminimo medelis. Jį sodino šventės svečias t. Pijus, vėliau kastuvą perėmė daug gyvenimiškos patirties per beveik 98 gyvenimo metus sukaupęs mons. Petras Kuzmickas, o galiausiai ir Katedros klebonas kun. Tomas Skrudupis, tardamas, kad dabar visi bus prisidėję. Klebonas visus pakvietė prie Katedros pastato, prie sienos, kuri mena bažnyčios statytojų ir visų parapijiečių pastangas, kad iškiltų ši šventovė tuomet Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas kvietė kiekvieną prisidėti bent po litą. Ir žmonės neliko abejingi. Nūnai čia jau laukė agapei iš žmonių suneštų gėrybių nukrauti stalai. Klebonas palaimino valgius ir pakvietė vaišintis, linksmintis. Akordeonistui užgrojus, žmonės dainavo, šoko, rankų žiedu apjuosė Katedros pastatą, vėliau jaukiai šurmuliavo būreliais sustoję ar įsitaisę ant išrikiuotų suolų, kunigai ir jų talkininkai vaikščiojo su kermošiaus saldainiais, dosniai apdalydami vaikus, neužmiršdami ir vyresniųjų nuo šilto, lengvo žodžio skleidėsi šypsenos veiduose, džiugesys ir ramybė plazdeno ore tikra atlaidų nuotaika ir malonė. Artėjant pavakarei, Panevėžio Gyvojo Rožinio brolijos vadovės Nijolės Gylienės vadovaujami, ištvermingiausi šventės dalyviai padėkojo klebonui malda ir giesme Ilgiausių metų bei palinkėjimu, kad ir kitais metais būtų surengta panaši šventė. Klebonas dėkojo visiems dalyviams ir organizatoriams, sakydamas, kad tik visi drauge galime kurti bendruomenę. Šventės svečiai galėjo aplankyti Katedros kriptoje veikiančią Katedros lobyno parodą, kurioje buvo eksponuojami senieji liturginiai rūbai ir indai. Ekspozicija sulaukė didelio susidomėjimo. Šiai progai taip pat buvo paruošti senovinių nuotraukų stendai bažnyčioje. Dabar šie stendai papildyti naujomis nuotraukomis, atspindinčiomis šventės akimirkas. Lina Kiršaitė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |