Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Prie Šiluvos stebuklo prisilietus...

Lietuva turi kuo didžiuotis – prieš 400 metų, kai katalikai buvo tapę mažuma, kai viena po kitos kilo protestantiškos bažnyčios, kai Dievo Motina Marija buvo niekinama ir žeminama, savo Sūnaus Jėzaus Kristaus dieviškąja valia Ji parodė stebuklą nuo persekiojimų vargstantiems žmonėms – apsireiškė vaikams stovėdama ant Akmens nedideliame Šiluvos kaimelyje ir tarė: „Čia kitados buvo garbinamas mano sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Iš tiesų, buvusios katalikų bažnyčios vietoje tuo metu plytėjo dirvonai ir tik išlikęs vienas senosios šventovės pamatų Akmuo liudijo čia buvus katalikų šventovę. Taigi šiame apleistame lauke piemenėliai pamatė nepaprasto grožio labai liūdną moterį su kūdikiu ant rankų. Iš nustebimo vaikai neteko žado. Vienas jų nubėgo pas kalvinų pastorius, bet šie apibarė vaiką, nes netikėjo tuo, ką jis sako. Kitą dieną lauke prie Akmens susirinko vaikų tėvai ir kaimynai. Atėjo ir vienas pastorius su savo mokiniu. Kalvinai ėmė barti žmones, kam šie klauso vaikų. Ir tuo metu ant Akmens vėl pasirodė ta pati nepažįstamoji su ašaromis akyse. Kalvinams paklausus, ko ji verkianti, liūdnoji moteris ištarė tuos nevilties žodžius ir išnyko. Tas apsireiškimo stebuklas įvyko 1608 metais. Garsas apie Šiluvos stebuklą pasklido po visą Lietuvą ir už jos ribų. Bet tik kanauninkas iš Varnių Jonas Kazakevičius išaiškino stebuklo reikšmę. Jis apklausė vietos gyventojus ir surado garbaus amžiaus aklą senelį, kuris aiškino, kad piemenėliams buvo pasirodžiusi Švenčiausioji Mergelė Marija su Kūdikėliu Jėzumi. Nuvestas į lauką ir priėjęs Akmenį, ant kurio buvo pasirodžiusi Marija, senelis staiga praregėjo ir suklupęs garbino Dievą. Senelio nurodytoje vietoje žemę pradėję kasti vyrai netrukus atrado skrynią su visomis katalikų bažnyčios relikvijomis. Tarp jų buvo ir Simono Gedgaudo dovanojimo aktas, patvirtinantis katalikų teisę į žemę ir kitas vertybes, kurias buvo užvaldę kalvinai. Stebuklas buvo didelis įvykis – Dievo valios pasireiškimas per Mariją. Netrukus šis stebuklas buvo Vatikano oficialiai pripažintas kaip Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas ir tai buvo pirmasis toks stebuklas Europoje. Stebuklą lydėjo ir kiti įvykiai bei stebuklingi pagijimai.

Ilgą ir didingą istoriją, glaudžiai susijusią su stebuklinguoju Marijos apsireiškimu, patyrė Šiluva ir Marijos apsireiškimo garbei pastatyta koplyčia bei bažnyčia – Švč. Mergelė Marijos Gimimo Mažoji Bazilika. Į 1547 metais pamaldaus didiko Petro Gedgaudo lėšomis pastatytą pirmąją bažnyčią šiluviškius tada kvietė bokšte iškeltas varpas su užrašu O florens Rosa, Mater Dei speciosa („O žydinti Rože, skaisti Dievo Motina“).

XVI a. pradžioje, kai reformacijos banga iš Vakarų Europos pasiekė Lietuvą, o Liuterio ir Kalvino idėjomis persiėmė Karaliaučiuje ir kituose Vokietijos miestuose mokslus baigę bajorų vaikai, Šiluvos katalikai savo šventovės neteko – medinė bažnyčia apie 1551 metus sudegė. Laimei, paskutinis Šiluvos katalikų klebonas Jonas Holubka išgelbėtus bažnyčios fundacinius dokumentus ir brangesnius liturginius reikmenis sudėjo į skrynią ir užkasė buvusios bažnyčios vietoje. Kai netrukus ten jau plytėjo ariamos žemės laukai ir buvo ginčijamasi su kalvinų dvasininkais dėl bažnyčios valdų grąžinimo katalikams, pati Švč. Mergelė Marija padėjo išspręsti bylą: apsireiškusi žmonėms, ji padėjo surasti žemėje užkastą skrynią su paslėptais senosios bažnyčios dokumentais. (Ši skrynia kaip relikvija ir dabar saugoma bažnyčios koplyčioje.)

Atkūrus Šiluvos katalikų parapiją, apsireiškimo vietoje buvo pastatyta nedidelė koplyčia ir netoliese jau 1622 metais atstatyta bažnyčia, ėmusi traukti piligrimus iš tolimiausių valstybės pakraščių. Atstatytos bažnyčios didžiajame altoriuje buvo pakabintas iki mūsų dienų išlikęs Dievo Motinos paveikslas. Kalbama, kad garsusis atvaizdas yra išlikęs dar nuo pirmosios bažnyčios laikų ir po apsireiškimo atrastas minėtoje skrynioje, tačiau moksliniai duomenys sako, kad drobė buvo nutapyta XVII a. pradžioje. Bet dėl to paveikslo vertė nesumažėjo. Kaip pasirodė, dabartinis atvaizdas sukurtas pagal stebuklinga laikomą ikoną iš vienos pasaulyje garsiausių bažnyčių – Romoje, krikščionybės židinyje, pastatytos Didžiosios Marijos (Santa Maria Maggiore) bazilikos. Tas paveikslas–ikona, populiariai vadinama Sniegine Dievo Motina, yra bene garsiausias Marijos atvaizdas Katalikų Bažnyčioje. Pamaldūs žmonės, kaip buvo įprasta, prie paveikslo kabindavo sidabro plokšteles – padėkos, maldavimų ir pagarbos ženklus, ir per kelis dešimtmečius jų susirinko tiek daug, kad 1674 metais iš šių votų Karaliaučiuje buvo nukaldintas puošnus ir brangus auksuoto sidabro aptaisas, iki dabar puošiantis paveikslą. Taigi Snieginės Dievo Motinos paveikslą puošia stebuklus patyrusių žmonių dovanos. Ir vėliau pagarba Šiluvos stebuklingam Marijos apsireiškimui vis didėjo. Visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo renkamos tikinčiųjų aukos, už kurias 1760–1775 metais senosios bažnyčios vietoje buvo pastatyta nauja, erdvesnė ir puošnesnė mūrinė bažnyčia. Popiežiaus Pijaus VI leidimu 1786 m. rugsėjo 8 dieną Žemaičių vyskupas Steponas Jonas Giedraitis atvaizdą iškilmingai karūnavo. Vainikavimas popiežiškomis karūnomis reiškė, kad oficialiai patvirtinamas paveikslo garbinimas, dėl to senoji atlaidų tradicija tapo dar gyvesne ir nuo tada Dievo Motinos Gimimo aštuondienis Šiluvoje švenčiamas ypač iškilmingai – šventei net prigijo atskiras Šilinių pavadinimas. Minint Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 300-ąsias metines, buvo ryškiau įamžinta ir pati apsireiškimo vieta: aplink stebuklingąją Akmenį, ant kurio stovėjo verkianti Dievo Motina, 1912–1924 metais pastatyta įspūdinga koplyčia, kurios projektą parengė žymus Vilniaus skulptorius ir architektas Antanas Vivulskis. Koplyčios pamatus pašventino mūsų tautos garbusis poetas prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Nuo tada baltas, virš medžių viršūnių iškilęs koplyčios bokštas iš toli patraukia keliautoją, kviesdamas sustoti, pamąstyti apie stebuklingąjį apsireiškimą, pasimelsti Šiluvoje apsireiškusiai Dievo Motinai.

Daugel metų praėjo nuo tų Marijos apsireiškimo įvykių. Lietuva sugrįžo prie katalikybės, nors buvo ne kartą naikinama, smaugiama ir kankinama. Tačiau ir atgavus nepriklausomybę bei tikėjimo laisvę pavojai ir grėsmės nelabai sumažėjo: pasitikdama Didįjį Jubiliejų, Lietuva dar neišsivadavusi iš dvasinės tamsos, daug dar jos sūnų ir dukterų klajoja ne tik po pasaulį ieškodami darbo ar geresnio gyvenimo, bet ir gyvendami dvasinėje sumaištyje. Mūsų šeimos griūva, vaikus dažnai augina vienas iš tėvų (dažniausiai motina). Vis labiau tarp jaunų žmonių populiarėja gyvenimas kartu nesusituokus, o tai neįpareigoja saugoti tikrų meilės ryšių, tokioje šeimoje gimę vaikai nėra saugūs. Tokį statusą, kad ir kaip gaila, propaguoja kosmopolitinė žiniasklaida, o ypač liberali, nuo tautos ugdymo nusigręžusi spauda. Daugelyje asocialių šeimų tarpsta beribis alkoholizmas, plinta narkomanija, irgi prisidedanti prie niekuo neįpareigojančių žmonių santykių. Liberali žiniasklaida pamina tautos ir tikėjimo vertybes, naikina jas žmonių širdyse ir gyvenime. Net ir Jubiliejaus išvakarėse iš televizijos aidėjo neapykantos ir šmeižto žodžiai Jubiliejaus iškilmių rengėjams siekiant sumenkinti didįjį Lietuvos renginį, nuveiktus darbus, pažeminti didžiajam Jubiliejui besirengiančius hierarchus ir tikinčiuosius. Taip naikinamas tikėjimas žmonių širdyse, įnešama nesantaika ir tamsa. Tačiau tikinčių aukščiausiomis vertybėmis, tikinčių į Dievą, besilaikančių Kristaus mokymo jokie trukdžiai negrąžins į netikėjimo tamsą.

Jau šį šeštadienį Šiluvoje prasideda iškilmės, skirtos didžiajam Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejui. Rugsėjo 7 dieną 12 val. bus iškilmingai minimos popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje 15-osios metinės ir ta proga bus atidengtas jam skirtas paminklas. Juk jis tada bučiavo stebuklingąjį apreiškimo Akmenį ir meldėsi koplyčioje. O rugsėjo 14 dieną 12 val. bus švenčiamos pagrindinės Jubiliejaus iškilmės. Jau paskutinį vasaros sekmadienį, kaip ir kasmet, tęsiant kelių dešimtmečių dvasinio pasipriešinimo tikėjimo persekiojimui sovietmečiu tradiciją, o šiemet jau pradedant švęsti ir didžiojo apsireiškimo 400 metų Jubiliejaus iškilmes, į Šiluvą pėsčiomis keliavo dvi didžiulės piligrimų eisenos. Šiomis eisenomis ir iškilmingomis šv. Mišiomis aikštėje priešais Baziliką buvo švenčiama Padėkos Viešpačiui už laisvės dovaną šventė – prieš 15 metų iš Lietuvos buvo išvesta okupacinė kariuomenė, beveik 50 metų kartu su okupacine valdžia siekusi paneigti teisę į apsisprendimą nepriklausomam gyvenimui, paneigti teisę laisvai tikėti, išpažinti mūsų tautines krikščioniškas vertybes. Iškilmingoms šv. Mišioms vadovavęs arkiv. S. Tamkevičius visus pamaldų dalyvius, Raseinių savivaldybės tarnautojus, laisvės kovotojus ir Sąjūdžio narius pakvietė dėkoti Viešpačiui už nepriklausomo gyvenimo dovaną, už gražius pokyčius, melstis už visus, kurie nors maža dalele prisidėjo prie šiandieninės laisvės Tėvynėje, o homilijoje ragino „atgavus išorinę laisvę (...) kurti ir dvasinę laisvę, kuri prasideda nuo laisvo mūsų mąstymo ir nuo pasirinktos gyvenimo krypties – drauge su Jėzumi dalytis viskuo, neišskiriant ir jo kryžiaus“.

Atsinaujinusi Šiluva su didingąja Švč. M. Marijos Gimimo Bazilika bei Apsireiškimo koplyčia, erdvia aikšte, sujungiančia šias dvi šventoves, naujai sutvarkyta ir Jono Pauliaus II vardu pavadinta miestelio gatve, einančia pro Baziliką ir koplyčią, visi čia vykstantys atnaujinimo darbai – tai po sovietmečio suvaržymų sugrąžinama didžiulė skola šiai Lietuvos žmonių kelis šimtmečius puoselėjamai piligrimystės vietai, kuri gerokai pasikeitusi kviečia į jau rytoj, šeštadienį, prasidėsiančias ir visą savaitę truksiančias Jubiliejaus iškilmes.

© 2008 „XXI amžius“