Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kodėl išblėso knygnešių dvasia

Knygnešių tėvo kun. Martyno Sederavičiaus kapas Sudargo kapinėse

Pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo „Katekizmas“, Jono Basanavičiaus „Aušra“, Vinco Kudirkos „Varpas“ bei vyskupo M. Valančiaus organizuotas knygų spausdinimas ir gabenimas iš Mažosios Lietuvos sklido į Didžiąją Lietuvą, nepaisant drastiškų, persekiojimų, kalėjimų, net ir mirčių. Kaune, Knygnešių sienelėje, greta žymiausių knygnešių, kunigų, ūkininkų ir kitų šviesuolių patriotų pavardės. Tą juodą lietuvių tautos gadynę primena J. Zikaro „Knygnešio“ ir P. Rimšos „Vargo mokyklos“ skulptūros. Sudarge (Šakių r.) klebono amžinojo poilsio vietą žyminčiame kryžiuje įrašyta: „Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederavičius (1829 11 19 – 1907 03 07). Dėkingi zanavykai ateitininkai ir pavasarininkai (1932 06 26)“.

Keliasi „Novužės krašto vaikai“

„Novužės krašto vaikų“ knygos III tomo viršelis

Būta gražios ir kilnios idėjos. Žemės lopinėliai tarp Nemuno ir Šešupės, kuriuos Maironis Lietuva vadino ir kur XIX a. pabaigoje ryškiausiai skambėjo dr. Vinco Kudirkos redaguojamas „Varpas“, Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui sumanyta parengti ir išleisti leidinį „Novužės krašto vaikai“, skirtą mažlietuvių palikuonims – iškiliesiems zanavykams. Būsimo leidinio autoriai klaipėdiškis žurnalistas Bernardas Aleknavičius ir panevėžietis kraštotyrininkas Vincentas Aleknavičius savo iniciatyva, negailėdami sovietmečiu nelengvai uždirbtų santaupų, remiami zanavykų krašto šviesuolio kun. Prano Liutvino, ėmėsi darbo. Lietuvos ir Lenkijos keliais nuvažiuota dešimtys tūkstančių kilometrų, padaryta per trys tūkstančiai nuotraukų, užrašyta beveik du tūkstančiai iškilių asmenų biografijų ir parengtas dešimttomis enciklopedinis leidinys „Novužės krašto vaikai“.

Pavojinga tuštuma

Vienas iš kalbos padargų yra liežuvis. Jei jis lankstus ir blogai pritvirtintas, gali tapti jo savininko priešu. Tokių pavyzdžių begalė, tačiau patraukė dėmesį atvejis, kai iškiliu filosofu, profesoriumi tituluojamas Arvydas Šliogeris per liežuvį tapo labiau žinomas kaip „patriotas – idiotas“. Regis, dėl nuopelnų filosofinės minties plėtrai (yra išvertęs Karlo R. Popperio, M. Heideggerio, G. Hegelio, A. Šopenhauerio, F. Nyčės, H. Arendt, A. Kamiu veikalų, pats ne vieną knygą išleidęs) visuomenė turėjo pamiršti tą profesoriaus išdaigą, tačiau turbūt kipšas jį vėl patraukė už liežuvio („Atgimimas“, 2008 05 23-29). Jo pokalbyje randame jo teiginį, kad „Dievas – tik žodis, už kurio niekas nestovi. Nebent pats Niekas“. Kartą profesoriui nusišnekėjus, gal ir nebūtų atkreiptas dėmesys į jo filosofavimą, tačiau „XXI amžius“ (2008 08 08, Nr. 59) išspausdino žinomo publicisto Viliaus Bražėno rašinį „A. Šliogerio filosofiją plunksna pabakščius“, kuris tikrai vertas didesnio dėmesio nei A. Šliogerio filosofavimas savaitraštyje ne tik dėl puikaus humoro, bet ir ten pateiktos tikros, pamatuotos filosofijos Dievo buvimo klausimu.

Gražinkime Lietuvą dėkodami

Kelionės dalyviai su Šiluvos klebonu kun. Erastu Murausku prie pasodinto ąžuoliuko

Lietuvai pagražinti draugija vasarą palydėjo Šiluvoje dėkodama Švč. Mergelei Marijai už malones, suteiktas Lietuvai. Norėdami paminėti 400-ąjį apsireiškimo jubiliejų draugijos nariai šalia Šiluvos Švč. M. Marijos gimimo Bazilikos pasodino ąžuoliuką su prof. Stasio Karazija parūpintu užrašu.

Kelionei vadovavo draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Rinkevičiūtė. Išgirdome visą Šiluvos kūrimosi istoriją, prasidedančią fraze: „Aš, Petras Gedgaudas, Geišių tėvainis, norėdamas kol dar esu gyvas padaryti gerų darbų, kad kartais pamotė mirtis staigiu smūgiu manęs nepakirstų... Steigiu Šile, arba Būdoje, bažnyčią Švč. Mergelės Marijos gimimo“.

Apsireiškimo vietose

Prie Janonių koplytėlės Luko Miknevičiaus nuotrauka

Lietuva – nedidelė šalis. Tačiau net ir tokioje šalyje galime atrasti trupinėlį mistikos. Savaime aišku, daugelį mistinių įvykių žmonės palydi su ironiška šypsena veiduose. Tačiau tie žmonės, kurie išgyvena vieną iš tokių nutikimų, negali netikėti tuo, ką matė. O jūs ar tikėtumėt?

Mistikos mėgėjams Lietuva siūlo įdomią mistikos rūšį:  Švč. Mergelės Marijos apsireiškimus. Ar galite įsivaizduoti, ką reiškia vieną eilinę gyvenimo dieną pamatyti kažką nepaprasto – pamatyti Dievo Motiną?