Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prie Šiluvos stebuklo prisilietus...

Lietuva turi kuo didžiuotis – prieš 400 metų, kai katalikai buvo tapę mažuma, kai viena po kitos kilo protestantiškos bažnyčios, kai Dievo Motina Marija buvo niekinama ir žeminama, savo Sūnaus Jėzaus Kristaus dieviškąja valia Ji parodė stebuklą nuo persekiojimų vargstantiems žmonėms – apsireiškė vaikams stovėdama ant Akmens nedideliame Šiluvos kaimelyje ir tarė: „Čia kitados buvo garbinamas mano sūnus, o dabar ariama ir sėjama“. Iš tiesų, buvusios katalikų bažnyčios vietoje tuo metu plytėjo dirvonai ir tik išlikęs vienas senosios šventovės pamatų Akmuo liudijo čia buvus katalikų šventovę. Taigi šiame apleistame lauke piemenėliai pamatė nepaprasto grožio labai liūdną moterį su kūdikiu ant rankų. Iš nustebimo vaikai neteko žado. Vienas jų nubėgo pas kalvinų pastorius, bet šie apibarė vaiką, nes netikėjo tuo, ką jis sako. Kitą dieną lauke prie Akmens susirinko vaikų tėvai ir kaimynai. Atėjo ir vienas pastorius su savo mokiniu. Kalvinai ėmė barti žmones, kam šie klauso vaikų. Ir tuo metu ant Akmens vėl pasirodė ta pati nepažįstamoji su ašaromis akyse. Kalvinams paklausus, ko ji verkianti, liūdnoji moteris ištarė tuos nevilties žodžius ir išnyko. Tas apsireiškimo stebuklas įvyko 1608 metais.

Ekstremistų išpuoliai prieš krikščionis Indijoje

Mindaugas BUIKA

Tėvas Džordžas Patery, SJ, vadovauja Indijos jėzuitų surengtam maldos budėjimui už susitaikymą visuomenėje

Žiauri pasiaukojusio kunigo žmogžudystė

Indijos katalikų vyskupų konferencijos pirmininkui Ernakulamo arkivyskupui kardinolui Varkio Vitajatilo paraginus, ateinantį sekmadienį, rugsėjo 7 dieną, šalies tikinčiųjų bendruomenėse bus meldžiamasi už pastaruoju metu nuo induistų radikalų išpuolių nukentėjusių krikščionių aukas. Bus prisimintas rugpjūčio 16 dieną Indijos pietrytinėje Andra Pradešo valstijoje žiauriai nužudytas 38 metų kunigas Tomas Pandipalis, CMI, priklausęs Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vienuolijai.

„Miestas be korupcijos“ – utopija?

 Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas
dr. Raimundas Kaminskas apie miestą be korupcijos

Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos pirmininkas dr. Raimundas Kaminskas

Prieš porą savaičių nustebinote Kauno miesto savivaldybės lankytojus ant durų rankenų pakabintais skelbimais – „Kyšių ir dovanų čia nepriima. Ačiū“. Viešajame transporte ruošiatės demonstruoti videoreklamą, raginančią piliečius informuoti apie galimus valdininkų korupcijos atvejus. Dėl ko kilo šis kovos su korupcija „paūmėjimas“ ir kokių netikėtumų miestui ruošiate artimiausioje ateityje?

Maskolberniai ir „rusofobai“

Petras KATINAS

Dar 1937 metais NKVD sušaudytas įžymus

    Gruzijos poetas, didis patriotas Ticianas Tabidzė (1895-1937) NKVD rūsyje rašė:

...neužges tėvynės saulė,

Kuri tik mirusiems šalta,

Ir jeigu meilės šios netekčiau, –

Geriau po žemėm gult gyvam.

(V. Rudoko vertimas)

Lygiai taip pat galvojo ir dešimtys tūkstančių Lietuvos partizanų, atidavusių savo gyvybes už tėvynės laisvę, taip pat tie, kurie Atgimimo pradžioje stojo į nepriklausomybės atkūrimo kelią. Laimei, tokių liko ir dabar, nepaisant to, kad per 18 nepriklausomybės metų okupantų tarnai, jų palikuonys, verslo magnatais tapę apsukrūs verteivos, niekur nedingę KGB kadrai siekė išmušti iš žmonių galvų ne tik tėvynės meilę, bet ir elementarų padorumą, pagarbą tautos tradicijoms.

Graikų apeigų katalikų šventė – Kristaus Atsimainymo atlaidai Pidhircuose

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Maldininkai Kristaus Atsimainymo atlaiduose

Ukrainoje Graikų apeigų katalikai iškilmingai mini Kristaus Atsimainymo šventę, kuri net keturiose bažnyčiose (Pidhircuose, Krechive, Dobromilyje ir Hošive) minima atlaidais. Kristaus Atsimainymo šventė dar vadinama Kristaus Išgelbėtojo (Spaso) švente. Liaudyje ši šventė susijusi su rugiapjūtės pabaiga, be to, sakoma, kad tą dieną išskrenda gandrai, bažnyčiose tą dieną šventinami vaisiai bei žolynai.

Labas, rugsėji!

Levita Kiverienė

Marijonų gimnazijos gimnazistų programa

Kai uždarai duris vasarai, atidarai langą rudeniui. Ruduo rašo laiškus pageltusiuose klevų lapuose, o gatvės pražysta gėlėmis ir vaikų šypsenomis. Rugsėjo 1- oji – tai visuomet nauji veidai, netikėti ir laukti susitikimai, šurmulys, linkėjimai stengtis ir siekti. Šis rugsėjis mums pirmasis, kai esame vėl gimnazija. Senoji Marijampolės marijonų gimnazija buvo įsteigta 1923 metais. Sėkmingai gyvavo ir išaugino Lietuvai daug žymių žmonių, išleido 12 abiturientų laidų, tačiau 1940-aisiais okupantų buvo uždaryta. Mokykla atkurta 1997 metais kunigų marijonų iniciatyva. Atkūrimo darbai vyko labai pamažu – tik 2000-aisiais įžengėme į suremontuotą senąjį pastatą, tačiau gimnazijos vardą dar reikėjo užsitarnauti.

Žolinė Pivašiūnuose

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos paveikslas Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Šiais metais į aštuonias dienas trukusius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose ir vėl susirinko gausus maldininkų būrys. Šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose išskirtiniai – sukanka 20 metų nuo 1988 m. rugpjūčio 14 dienos, kai kardinolas Vincentas Sladkevičius, tuometinis Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, Pivašiūnų Marijos paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Lietuvoje popiežiaus vainikais vainikuoti tik šeši malonėmis garsėjantys žymių Lietuvos šventovių Marijos paveikslai: Trakų, Sapiegų (Vilnius), Šiluvos, Aušros Vartų, Pivašiūnų ir Žemaičių Kalvarijos. Pivašiūnuose yra penktasis Lietuvoje popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos paveikslas.

Pasižmonėjimas Daujėnuose

Bronius VERTELKA

Susitikimo dalyviai mielai bendravo su vyskupu Jonu Kaunecku

Tradicine tapusi giminių ir kaimynų šventė Daujėnuose, organizuota Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko, vyko paskutinį vasaros šeštadienį. Pirmoji tokia šventė buvo 2002-aisiais. Gerokai prieš dvyliktą skardūs Daujėnų varpai pasitiko Panevėžio vyskupą Joną Kaunecką. Prie šventovės vartų ganytoją sutiko Daujėnų klebonas g. kan. Povilas Varžinskas. Šv. Mišias, skirtas gyviesiems ir mirusiesiems, vaikams ir anūkams, aukojo vyskupas, jam talkino Paįstrio klebonas kun. Pranas Benediktas Tamulionis.

Grožis ir darbas vienose rankose

Vytautas Bagdonas

Rita, Raimundas ir jų sūnus Tadas prie savo sodybos

Anykščių rajono Debeikių seniūnijos seniūnas Alvydas Simonavičius pasakodamas apie Gerkonių kaime ūkininkaujančią Labonų šeimą negailėjo pagyrimo žodžių. Esą, jie ne tiktai darbštūs, pareigingi žemdirbiai, bet ir pavyzdingai prižiūri sodybą, mielai remia kultūros renginius.

Ritą ir Raimundą su sūnumi Tadu, Debeikių pagrindinės mokyklos aštuntoku, sutikome besitvarkančius savo sodybos kieme. Neatsitiktinai ūkininkų Labonų sodyba pripažinta viena gražiausių seniūnijoje. Čia daug gėlių, dekoratyvinių krūmų, išdėstytų dailiomis kompozicijomis. Čia ir dailus medinis lieptas, sodybą puošia vežimaitis, yra jauki pavėsinė... Pradėtas, bet dar nebaigtas mūryti lauko židinys. Yra ir šulinys su svirtimi. Tiesa, kaip sakė Raimundas, tai tik senovinio šulinio imitacija – šiaip jame auga gėlės.

Grįžta nemirtingais tapę...

Paminklo autorius Antanas Kmieliauskas ir šventės vedėja Vera Macienė Onutės Gudavičienės nuotraukos

LAUKUVA. Išsipildė poetės, Lietuvos laisvės kovų dalyvės Irenos Petkutės–Neringos eilės: „ir grįžo nemirtingais tapę“. Irena Petkutė–Neringa visiems laikams į Laukuvą grįžo rugpjūčio 28 dieną, praėjus 55-eriems metams nuo žūties.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje, kurias aukojo monsinjoras Alfonsas Svarinskas, jam talkino Laukuvos klebonas kun. Pranas Bartasūnas, rezidentas kun. Antanas Saunorius, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono kapelionas kun. kapitonas Remigijus Monstvilas, Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios kun. Mindaugas Alekna. Šv. Mišiose giedojo Lietuvos Kariuomenės Vilniaus įgulos Karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“, vadovaujamas Tado Šumsko.

Šv. Baltramiejaus atlaidai ir seniūnijos šventė

Iškilminga atlaidų procesija aplink bažnyčią

KVĖDARNA. Nors miestelio bažnyčia tituluota Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo titulu ir šie atlaidai yra švenčiami gruodžio 8-ąją, ne mažiau populiarūs yra ir apaštalo Šv. Baltramiejaus atlaidai. Juos kvėdarniškiams primena viename iš šios bažnyčios altorių esantis didžiulis ir įspūdingas šv. Baltramiejaus paveikslas.

Rugpjūčio 24-ąją, sekmadienį, į šiuos atlaidus atvykusieji iš toliau turėjo progą pasidžiaugti sumanaus ir darbštaus parapijos klebono kun. Juliaus Meškausko iniciatyva jaukiai sutvarkyta klebonija, jos aplinka, renovuotais šios parapijos namais su jaukiomis patalpomis bei erdvia sale įvairiems religiniams renginiams organizuoti, jaunimo katechezei vykdyti. Po didelių remonto darbų gražiai atrodo ir šalia bažnyčios esantys Kvėdarnos parapijos senelių globos namai. Dabar vyksta šventoriaus rekonstrukcija. Tikinčiuosius nudžiugino ir gražiai papuošta bažnyčia. Jos vidus buvo papuoštas klevo lapų vainikais. Ne vieną šimtą metrų tokių vainikų nupynė šios bažnyčios darbuotojai ir darbuotojos. Užtat kvėdarniškiai besidžiaugiantiems svečiams sakė: „Mūsų klebonas kiekvienai šventei, kiekvieniems atlaidams šitaip papuošia šiuos maldos namus“.

Atlaidus vedė buvęs klebonas

Kulvos parapijiečių procesija su prieš 42 metus čia klebonavusiu mons. Juozapu Dobilaičiu

Kulva. Neeilinius Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos atlaidus rugpjūčio 31 dieną vedė Kulvos klebono kun. Raimundo Kazaičio pakviestas monsinjoras Juozapas Dobilaitis iš Šiaulių vyskupijos Joniškio parapijos. Prieš 42 metus jis penketą metų darbavosi Kulvos parapijoje. Paskutinį kartą čia lankėsi prieš 18 metų – tada šventino stribų sušaudytų Ručiūnų vyrų atminimui pastatytą kryžių.

Meldė šv. Roko užtarimo

Ministrantai ir adorantės su (iš kairės) kunigu Sauliumi Tomošaičiu ir kanauninku Jonu Petrauskiu

 VARNIAI. Iš dviejų šiame mieste esančių bažnyčių viena tituluota šv. Aleksandro titulu, tačiau joje nuo seno yra švenčiami ir varniškių pamėgti Šv. Roko atlaidai.

Rugpjūčio 17-ąją, sekmadienį, nors sinoptikai pranašavo gausų lietų, tą Viešpaties dieną virš Varnių nenukrito nė lašelis lietaus. Tik padange praplaukiantys debesys, o iš po jų pasirodanti saulutė su stiproku vėjeliu maloniai gaivino atlaidų dalyvius. Tie, kurie senokai buvo buvę Varniuose, pasidžiaugė atnaujinta, nudažyta ir labai gražiai sutvarkyta jaukia bažnyčia. Tai ilgamečio Varnių kunigo, dabar jau dekano kanauninko Jono Petrauskio įdėtas triūsas. Prieš porą metų jis, padedant rėmėjams, gražiai papuošė kažkada buvusią labai apleistą Šv. Aleksandro bažnytėlę. Kartu pasidžiaugta ir kita šio miestelio įžymybe bei puošmena – vyskupo Motiejaus Valančiaus ir dar ankstesnius laikus menančia Varnių Katedra – Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia. Ji irgi artėjančio Žemaičių Krikšto jubiliejui atnaujinta, restauruota, joje neseniai konsekruotas naujas altorius. Visu tuo ir rūpinosi nepailstantis, kupinas energijos ir vis dar jaunatviškai atrodantis kan. J. Petrauskis.