| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kauno arkivyskupijoje Jonavos dekanate Atlaidus vedė buvęs klebonas
Kulva. Neeilinius Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų Paguodos atlaidus rugpjūčio 31 dieną vedė Kulvos klebono kun. Raimundo Kazaičio pakviestas monsinjoras Juozapas Dobilaitis iš Šiaulių vyskupijos Joniškio parapijos. Prieš 42 metus jis penketą metų darbavosi Kulvos parapijoje. Paskutinį kartą čia lankėsi prieš 18 metų tada šventino stribų sušaudytų Ručiūnų vyrų atminimui pastatytą kryžių. Praėjo nemažai metų, bet kulviečiai nepamiršo mylimo klebono, laukė jo atvira širdimi, su didžiule meile, džiaugsmu, išskirtine pagarba. Daug kas prisimena ir jo prasmingus pamokslų žodžius, nuoširdumą, talkas bažnyčioje, į kurias rinkdavosi su kirveliais, pjūklais ir obliais. Klebono iniciatyva buldozeriniais laikais be leidimo, be projekto (padžiovus skalbinius, kad pikta akis nepamatytų) prie bažnyčios buvo pastatytas priestatas zakristijai, nuolat puošiama, gražinama bažnyčia. Todėl ne vienas karčią ašarą braukė, kai tada klebonui J. Dobilaičiui reikėjo išvykti. Daugelis tų dailidžių, mūrininkų, parapijiečių jau iškeliavę amžinybėn. Monsinjorą prisimena ne tik tie, kurie kartu su juo meldėsi bažnyčioje, bet ir tie, kurie tais baisiais ateizmo laikais negalėjo atverti bažnyčios durų. Viešpaties valia jiems buvo progų pabendrauti su monsinjoru už šventoriaus vartų. Dabar kunigams gal net sunku suprasti, kad kaimo klebonas, norėdamas prasimaitinti, turėjo laikyti karvutę, nusišerti paršelį, jiems pasiruošti pašaro. Išeidavo klebonas su grėbliu į savo nuošalesnėje vietoje iš kolūkio gautą miežių sklypelį ar pievą, tada artimesnių namų jaunimas išdrįsdavo pasisiūlyti į talką. O monsinjoras juokėsi: komjaunuolių brigada talkoje pas kleboną. Savam Trakų kaime nebuvo baimės. Nuostabi būdavo talka, kai su tik iš tolo matomu klebonu būdavo galima betarpiškai pabendrauti. Žavėjo jo erudicija, nuoširdumas, draugiškumas, gilus tikėjimas, didelė meilė Dievui. Monsinjoro pavyzdys tada bendraujant su juo primindavo vaikystėje ne vien tik sekmadieniais lankytą bažnyčią. Jis privertė kitaip vertinti ateistų melą, monsinjoro žodis sunkią valandą padėjo mums išlikti tikėjimo šviesoje. Daug kas iš tų laikų per tiek metų išlikę Kulvoje. Tie patys savamokslės menininkės Genovaitės Noreikienės piešti paveikslai, altoriai, zakristija. Džiugu, kad parapijoje darbuojasi monsinjoro vertas įpėdinis klebonas kun. Raimundas Kazaitis, toks pat dvasingas, nuoširdžiai mylintis ir besirūpinantis bažnyčia, pamaldumu ir turiningais pamokslais, darbais pelnęs parapijiečių meilę. Monsinjoras aukojo šv. Mišias, vedė procesiją, per pamokslą pateikė gyvenimo faktų, kur nuolat reikia prašyti Švč. Mergelės Marijos užtarimo, globos, paguodos. Nuoširdžiai melsdamiesi Švc. Marijai, patirsime jos stebuklingą pagalbą. Marija visada išklauso. Monsinjoras ragino tėvus išmokyti vaikus melstis, imti juos už rankų ir vesti prie Marijos, šauktis jos pagalbos, kad jaunos sielos neitų pražūties keliais, kad jaunoji karta į Bažnyčios ir tautos istoriją įrašytų gerus darbus, kilnius siekimus. Parapijos pastoracinės tarybos pirmininkė Janina Ragelienė visų kulviečių vardu padėkojo mons. J. Dobilaičiui už apsilankymą, šv. Mišių auką, maldas, linkėjo sveikatos, Marijos globos, Dievo palaimos, reikšdama viltį, kad bus dar jo apsilankymų Kulvoje, kur jis visada laukiamas. Klebonas kun. Raimundas Kazaitis dėkojo už gražią šventę, visų vardu pasveikino monsinjorą su šiemet švenčiamais dviem garbingais jubiliejais kunigystės 50-mečiu ir amžiaus 80-mečiu, pasidžiaugė, kad monsinjoras taip gražiai prisimenamas ir paklausė parapijiečių: Ar ir mane po tiek metų prisiminsite? Felicija Lankelienė Autorės nuotrauka
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |