Kodėl išblėso knygnešių dvasia
|
Knygnešių tėvo kun. Martyno
Sederavičiaus kapas Sudargo kapinėse
|
Pirmoji lietuviška knyga Martyno Mažvydo Katekizmas, Jono Basanavičiaus Aušra, Vinco Kudirkos Varpas bei vyskupo M. Valančiaus organizuotas knygų spausdinimas ir gabenimas iš Mažosios Lietuvos sklido į Didžiąją Lietuvą, nepaisant drastiškų, persekiojimų, kalėjimų, net ir mirčių. Kaune, Knygnešių sienelėje, greta žymiausių knygnešių, kunigų, ūkininkų ir kitų šviesuolių patriotų pavardės. Tą juodą lietuvių tautos gadynę primena J. Zikaro Knygnešio ir P. Rimšos Vargo mokyklos skulptūros. Sudarge (Šakių r.) klebono amžinojo poilsio vietą žyminčiame kryžiuje įrašyta: Knygnešių tėvas kun. Martynas Sederavičius (1829 11 19 1907 03 07). Dėkingi zanavykai ateitininkai ir pavasarininkai (1932 06 26).
Antrosios komunistų okupacijos metais Lietuvoje vėl kūrėsi patriotinės pogrindinės organizacijos, kurios gynė katalikų teises, slapta leido tautinės katalikiškos dvasios knygas, periodinius leidinius. Čia ypač daug nuveikė 1972 m. kovo 19 dieną pradėta leisti Katalikų Bažnyčios kronika, leista iki Nepriklausomybės paskelbimo ir pasklidusi po pasaulį įvairiomis kalbomis. Visiems šiems didingiems darbams vadovavo ir aktyviai dalyvavo kunigai S. Tamkevičius, J. Zdebskis, J. Kauneckas, A. Svarinskas, J. Vėlavičius, L. Kunevičius, A. Keina, B. Laurinavičius, V. Stakėnas ir kiti, laiminant vyskupams V. Sladkevičiui ir J. Steponavičiui. Nuoširdžiu ir pasiaukojamu darbu prie spausdinimo ir platinimo darbų prisidėjo vienuolės.
Už aktyvius katalikiškus patriotinius pamokslus ir tautinę veiklą neaiškiomis aplinkybėmis žuvo ar buvo nužudyti Imbrado (Zarasų r.) klebonas kun. J. Samsonas, Luokės (Telšių r.) klebonas kun. L. Šapoka, Pamūšio (Pakruojo r.) klebonas kun. L. Mažeika, Rudaminos (Lazdijų r.) klebonas kun. J. Zdebskis, Adutiškio (Švenčionių r.) klebonas kun. B. Laurinavičius, sudegė ar buvo sudegintos Batakių ir Gaurės (Tauragės r.), Kaltinėnų (Šilalės r.), Sangrūdos (Marijampolės r.) bažnyčios.
Taigi ir caro priespaudos metais, ir bolševikų teroro metu už tautišką katalikišką žodį kunigai, vienuolės ir kiti patriotiškai nusiteikę asmenys kovojo visomis priemonėmis, nepaisydami persekiojimų, kalėjimų ir net gyvybės aukos.
Dabar pažvelkime į dabartinę tragišką katalikiškos spaudos padėtį. Nedideliais tiražais spausdinami žurnalai šeimai Artuma, vaikams Kregždutė ir krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis XXI amžius, nors Lietuvoje 80 proc. laiko save katalikais, yra apie 800 kunigų, 750 vienuolių ir dar keletas šimtų tikybos mokytojų bei kitų katalikiškų organizacijų narių, kurie turėtų būti aktyvūs katalikiškos spaudos rėmėjai ir platintojai. Nežinau, ar Lietuvos Vyskupų Konferencija svarstė šį klausimą, ar kreipėsi į Spaudos rėmimo fondą dėl paramos. Gal, kaip ir Marijos radijui, XXI amžiui reikėtų gauti trumpąjį telefono numerį paramai (geriausia 5 litų) gauti.
Jei katalikiška spauda ir veikla bus silpna, Lietuvą ir toliau valdys buvę komunistai ir jų palikuonys, toliau skurdindami Lietuvos žmones.
Algirdas JOKŪBAITIS
Kaunas
© 2008 XXI amžius
|