Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Gražinkime Lietuvą dėkodami

Kelionės dalyviai su Šiluvos klebonu kun. Erastu Murausku prie pasodinto ąžuoliuko

Lietuvai pagražinti draugija vasarą palydėjo Šiluvoje dėkodama Švč. Mergelei Marijai už malones, suteiktas Lietuvai. Norėdami paminėti 400-ąjį apsireiškimo jubiliejų draugijos nariai šalia Šiluvos Švč. M. Marijos gimimo Bazilikos pasodino ąžuoliuką su prof. Stasio Karazija parūpintu užrašu.

Kelionei vadovavo draugijos pirmininko pavaduotoja Irena Rinkevičiūtė. Išgirdome visą Šiluvos kūrimosi istoriją, prasidedančią fraze: „Aš, Petras Gedgaudas, Geišių tėvainis, norėdamas kol dar esu gyvas padaryti gerų darbų, kad kartais pamotė mirtis staigiu smūgiu manęs nepakirstų... Steigiu Šile, arba Būdoje, bažnyčią Švč. Mergelės Marijos gimimo“.

Daug kas dar nebuvo lankęs Šiluvos. Pakeliui išgirdome bendrakeleivės pasakojimą apie sovietmečio vargus norintiems patekti prie Šiluvos stebuklo, pamatėme, kad Marija su Kūdikiu ant rankų, net ir pastačius stebuklo vietoje koplyčią, verkė dar ne kartą. Daug kam buvo priminta apie sovietmečiu prieš atlaidus paskelbtą kiaulių marą, apie ginkluotą miliciją, tarsi centrinę miesto aikštę apšviestą stebimą mišką, apie uoliausius piligrimus, kurie galiausiai pasiekė Šiluvos atlaidus persirengę melžėjais...

Šiluvos klebonas kun. Erastas Murauskas skyrė mums šv. Mišias, po kurių nuoširdžiai padėjo sodinant ąžuoliuką tiek sodininko patarimais, tiek palaiminimu ir malda. Mūsų kelionės vadovė Irena Rinkevičiūtė palaistė ąžuoliuką Jordano upės vandeniu, po to visi sugiedojome Maironio giesmę „Marija, Marija“, poetė Danutė Vaskelaitė paskaitė savo eilėraštį, dedikuotą Šiluvos Marijai.

Važiuodami namo sustojome draugiškai papietauti gamtoje, o Danutė Vailionytė papasakojo apie Lietuvai pagražinti draugijos kūrimąsi, apie savo tėvelio bendradarbiavimą su Juozu Tumu bei Tadu Ivanausku. Pasiklausę šių pasakojimų pasidžiaugėme, kad ir mūsų vadai veda mus panašia kryptimi. Mūsų tikslas – konkretus Lietuvos gražinimo darbas. Kad ir pats mažiausias, kokį tik pajėgiame padaryti. Tumas savo laiku pats rinko šiukšles. Mes gavome tik priminimą, jog mūsų misija yra mažiau reikalauti iš kitų – daugiau iš savęs. Tai – geriausias, jau daugelio kartų patikrintas Lietuvos gražinimo būdas.

Vaiva LANSKORONSKYTĖ

© 2008 „XXI amžius“