Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Pozicija
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Žolinė Pivašiūnuose

Pivašiūnų Švč. Mergelės Marijos Nuliūdusiųjų paguodos paveikslas Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Šiais metais į aštuonias dienas trukusius Žolinės atlaidus Pivašiūnuose ir vėl susirinko gausus maldininkų būrys. Šiemet Žolinės atlaidai Pivašiūnuose išskirtiniai – sukanka 20 metų nuo 1988 m. rugpjūčio 14 dienos, kai kardinolas Vincentas Sladkevičius, tuometinis Kaišiadorių vyskupijos ganytojas, Pivašiūnų Marijos paveikslą vainikavo popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteikė Nuliūdusiųjų paguodos titulą. Lietuvoje popiežiaus vainikais vainikuoti tik šeši malonėmis garsėjantys žymių Lietuvos šventovių Marijos paveikslai: Trakų, Sapiegų (Vilnius), Šiluvos, Aušros Vartų, Pivašiūnų ir Žemaičių Kalvarijos. Pivašiūnuose yra penktasis Lietuvoje popiežiaus karūnomis vainikuotas Marijos paveikslas.

Dera paminėti ir tai, kad nuo šių metų Žolinės atlaidai vietos vyskupo sprendimu kasmet vyks tuo pačiu metu, tai yra rugpjūčio 14–22 dienomis. Taip buvo nuspręsta atsižvelgiant į keletą praktiškų motyvų, pavyzdžiui, kad pastovią datą lengviau įsidėmės maldininkai, galima būtų iš anksto planuoti su atlaidais susijusius darbus.

Vyskupas Juozapas Matulaitis, besidžiaugdamas šios sukakties svarba ir maldininkų gausa, šv. Mišių įžangoje pacitavo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius, užrašytus laiške, anuomet lydėjusiame palaimintas karūnas. Popiežius taip rašė: Iš tiesų į šią šventovę (...) kasmet daug tūkstančių žmonių iš visos Lietuvos ir kaimyninių kraštų pamaldžiai keliauja pasimelsti galingajai Motinai, kad jos užtariami lengviau pelnytų Dievo pagalbą ir gailestingumą bei kitas dangiškas malones ir jai padėkotų... Karštai trokštame, kad Švenčiausiosios Mergelės Marijos gerbimas tarp tikinčiųjų ir toliau būtų puoselėjamas, aukščiausia Mūsų vykdoma apaštališkąja valdžia ir šio rašto galia, mielai suteikiame (...), kad mūsų vardu ir valia garsiam ir pelnytai išgirtam Dievo Gimdytojos Švenčiausiosios Mergelės Marijos senajam paveikslui uždėtų brangią diademą.

Taigi šiemečiai Žolinės atlaidai prasidėjo rugpjūčio 14-ąją vakaro pamaldomis. Į pamaldas atvykęs Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulaitis paskelbė jų pradžią ir supažindino su tvarka: kiekvieną Žolinės atlaidų dieną bus švenčiamos trejos Mišios, bažnyčioje vieną valandą bus adoruojamas Švč. Sakramentas, adoracijos metu bus kalbamas rožinis, apmąstomi jo slėpiniai, kiekvieną atlaidų dieną bus meldžiamasi skirtingomis intencijomis ir kt. Kaip kasmet, išvakarių pamaldose dalyvavo gausus maldininkų būrys iš Jiezno parapijos, lydimas klebono kun. Rolandas Bičkausko. Atlaidų išvakarėse Jiezno parapijos tikintieji jau nuo seno organizuotai atvyksta į Pivašiūnus; šios piligrimystės iniciatorius – garbingo atminimo Kaišiadorių vyskupijos kunigas Bronius Bulika, ilgametis Jiezno parapijos klebonas, garsus pamokslininkas.

Pagrindinę atlaidų dieną – rugpjūčio 15-ąją – Žolinės iškilmių šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, SJ, šv. Mišias koncelebravo Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis, Vilniaus arkivyskupo augziliaras vyskupas Juozas Tunaitis, Vilkaviškio vyskupas emeritas Juozas Žemaitis, taip pat „Opus Dei“ prelatūros vikaras Baltijos šalims mons. Andres Lavinas, apaštališkojo nuncijaus Lietuvoje sekretorius mons. Jean Franšois Lantheaume, Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinis sekretorius mons. Gintaras Grušas, Telšių vyskupo generalvikaras prel. Juozas Šiurys, Magdeburgo vyskupo vikaras kun. T. Krieselis ir kiti.

Šv. Mišių metu pamokslą apie Jėzaus Motinos dvasinę didybę ir jos reikšmę sakė arkivyskupas Sigitas Tamkevičiaus. Jis priminė, kad atlaiduose yra minima pati didžiausia Dievo suteikta malonė Marijai – jos paėmimas į dangų. Ji spindi virš žemės dulkių, ir į ją krypsta visų geros valios žmonių akys. Ji pavyzdys, etalonas, kokiais mes visi galime tapti. Arkivyskupas paragino šiandien atsigręžti į moteris, kurios mūsų visuomenėje yra pažemintos:  Daug kalbama apie moterų teises ir lyčių lygybę, tačiau drauge moteris rafinuočiausiai išnaudojama ir žeminama. Turiu galvoje ne tik prostituciją ir moterų pardavinėjimą sekso vergijon, bet ir visą pornokultūrą, pažeminančią moterį laikant ją preke ir daiktu, skiriamu niekingiausiam kito žmogaus egoizmui. Ar buvo kada nors toks metas, kad moteris būtų pagiriama pavadinant ją seksualia? Būdamas lageryje, aš girdėjau, kaip nusikaltėliai panašiu žodžiu vadindavo moteris. Bet jie buvo nusikaltėliai, o dabar šitaip moteris vadina beveik visos žiniasklaidos priemonės.

Marijos išaukštinimas yra drauge ir kiekvienos moters išaukštinimas. Į Marijos asmenį turi įsimąstyti kiekviena moteris ir neleisti būti žeminama madų, sekso ir reklamos industrijos. Kiekvienas save gerbiantis vyras turi žvelgti į kiekvieną moterį taip, kaip į danguje išaukštintą Mariją. Dievo Motinos išaukštinimas yra taip pat ir kiekvieno žmogaus, taip pat ir kiekvieno vyro, išaukštinimas. Ne tas yra tikras vyras, kuris riebiai keikiasi ar gali daug alkoholio išgerti, bet tas, kuris brangina savo dvasinį pasaulį, gyvena pagal sąžinę, sugeba padėti silpnesniam ir visuomet gina gėrį. Tai padaryti gali tik tas, kuriam gyvenime svarbiausia ne savęs ieškoti, bet paklusti Dievo valiai – sakyti „taip“ tikram gėriui ir grožiui. Marijos išaukštinimas danguje yra kelias, kuriuo Bažnyčia kviečia mus eiti ir kurti naują, protingesnį už dabartinį, pasaulį. Marijos kelias nuo jos Nekaltojo Prasidėjimo iki ėmimo į dangų yra nepajudinamo tikėjimo, neužgesinamos vilties ir ištikimos meilės kelias. Žolinės šventė yra puiki proga šį kelią apmąstyti ir paraginti save drąsiau juo eiti.

Iškilmių pamaldose giedojo Kaišiadorių vyskupijos parapijų jungtinis choras, vadovaujamas A. Bagdono, grojo Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras, vadovas – E. Ališauskas. Po šv. Mišių bažnyčios šventoriuje eucharistinei procesijai vadovavo Kauno arkivyskupas metropolitas. Pamaldas transliavo Lietuvos televizija ir „Marijos radijas“, jas komentavo kun. L. Virbalas, SJ.

Rugpjūčio 16-ąją į Pivašiūnus susirinko rožinio mylėtojai – gausus Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio draugijos narių būrys iš įvairių parapijų, o iš Panevėžio vyskupijos atvyko daugiau nei 200 šios vyskupijos Gyvojo rožinio brolijos narių, lydimų brolijos vadovės N. Gylienės ir kun. R. Kavaliausko. Po šv. Mišių, kurias 12 val. celebravo Kaišiadorių vyskupas J. Matulaitis ir Panevėžio vyskupas emeritas J. Preikšas, maldininkai, lydimi vyskupų, procesija ėjo aplink bažnyčią ir meldėsi rožinį. Vėliau maldininkai surengė agapę.

Rugpjūčio 17 dieną melstasi už parapijas. Tą dieną Pivašiūnų bažnyčioje Kaišiadorių vyskupas teikė Sutvirtinimo sakramentą, o Pivašiūnų parapija minėjo pirmosios bažnyčios pastatymo 360 metų sukaktį. Spėjama, kad pirmoji Pivašiūnų koplyčia ar bažnyčia galbūt sudegė per 1655–1661 metais vykusį rusų-švedų karą. Pirmosios dvi Pivašiūnų bažnyčios stovėjo pakalnėje, o trečioji, dabartinė, 1822–1825 metais pastatyta ant kalno. Jų statybų darbais rūpinosi ir ilgą laiką parapijai vadovavo vienuoliai benediktinai.

Rugpjūčio 18 dieną melstasi už šeimas, Kaišiadorių vyskupijos ir kitų šeimos centrų darbuotojus ir savanorius. Šią dieną daugiausiai maldininkų buvo atvykę iš Širvintų dekanato parapijų. 12 val. šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupijos šeimos centro dvasios vadovas.

Rugpjūčio 19 dieną buvo meldžiamasi už „Caritas“ darbuotojus ir savanorius bei ligonius. Pamaldose dalyvavo Kaišiadorių vyskupijos „Caritas“ savanoriai, taip pat gausus maldininkų būrys iš Kaišiadorių dekanato; 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Lietuvos „Caritas“ vadovas kun. Robertas Grigas.

Rugpjūčio 19 dieną Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčioje susirinko Kaišiadorių vyskupijos „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai, nemažas būrys maldininkų.

Kaišiadorių vyskupijos „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai ankstyvą rytą rinkosi į Pivašiūnų vidurinę mokyklą, kur buvo surengta konferencija „Išmintingųjų darbai yra Dievo rankoje“ (Koh 9, 1).

Po gražaus Kaišiadorių vyskupijos „Carito“ reikalų vedėjos ses. Vincentos Slavėnaitės kreipimosi į susirinkusiuosius, jų pasveikinimo, Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius kun. Robertas Grigas skaitė pranešimą „Bažnyčios esmė yra gailestingoji meilė“.

Kun. R. Grigas pranešime pagal popiežiaus Benedikto XVI encikliką „Deus caritas est“ akcentavo, kad Bažnyčios esmė yra gailestingoji meilė, o „Caritas“ darbuotojai ir savanoriai būtent šia meile ir turėtų gyventi. „Tai pasiaukojimas vargstančiųjų naudai, kuris žmogaus sielai atneša tikrąją laimę ir džiaugsmą“, – kalbėjo kunigas Robertas ir taiklia, visiems gerai žinoma alegorija pridūrė, jog nereikėtų pamiršti ir meilės sau. „Žmogus negali vien tik dovanoti, jis turi ir gauti. Kas nori dovanoti meilę, turi pats ją gauti kaip dovaną. O kad taptų meilę teikiančiu šaltiniu, žmogus pats turi vis gerti iš pirmapradžio (meilės) šaltinio – Jėzaus Kristaus“, – popiežiaus Benedikto XVI žodžius kartojo Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius.

Pasibaigus pranešimui, karitiečiai skubėjo į iškilmingas šv. Mišias, kurios tądien buvo aukojamos už ligonius ir „Caritas“ darbuotojus.

Šv. Mišias Pivašiūnų bažnyčioje koncelebravo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis ir gausus būrys Kaišiadorių vyskupijos kunigų, pamokslą sakė Lietuvos „Caritas“ generalinis direktorius kun. R. Grigas.

Po šv. Mišių vyskupas J. Matulaitis iškilmingai pašventino neseniai pastatytą Kaišiadorių vyskupijos „Carito“ kryžių. Didelis medinis kryžius greta Pivašiūnų bažnyčios esančiame kalnelyje jau nebe pirmas. Ateityje kalnelyje planuojama pastatyti ir daugiau kryžių. Kaišiadorių vyskupijos „Caritas“ direktorius kun. Rimvydas Jurkevičius pasidžiaugė kryžiumi ir teigė, jog tai yra atspindys visų karitiečių darbų vargstančiųjų naudai ir jų teikiamos laimės sielai išraiška. Po gražaus pasveikinimo ir nuoširdžios padėkos bendradarbiams kun. R. Jurkevičius visus pakvietė į agapę.

Rugpjūčio 20-ąją – kunigams ir vienuoliams skirtą dieną – melsta pašaukimų į kunigystę ir vienuolijas. Tą dieną gausiausiai maldininkų buvo atvykę iš Molėtų dekanato parapijų, 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupo generalvikaras kun. A. Jurevičius, pamaldose dalyvavo nemaža kunigų ir vienuolių.

Rugpjūčio 21 dieną Pivašiūnuose tradiciškai organizuota Kaišiadorių vyskupijos jaunimo diena. Dar išvakarėse į Pivašiūnų šventovę susirinko nemažas vyskupijos jaunimo būrys, pėsčiomis atkeliavęs iš Užuguosčio parapijoje vykusios jaunimo stovyklos. Šiais metais jaunimo žygio maršrutas nusitęsė per Užuguosčio, Aukštadvario, Dusmenų ir Pivašiūnų parapijas, iš viso apie 50 kilometrų. Paprastai šioje maldingoje kelionėje dalyvauja per 100 jaunuolių iš įvairių vyskupijos parapijų, o renginį kuruoja Kaišiadorių vyskupijos jaunimo centras. Šią dieną buvo melstasi už vaikus ir jaunimą. 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė diak. V. Kirka.

Rugpjūčio 22-ąją Pivašiūnų šventovėje melstasi už tikybos mokytojus, katechetus ir visus pedagogus, taip pat mokinius, dėkota už patirtas malones atlaiduose. Šią dieną Pivašiūnuose vyko Kaišiadorių vyskupijos tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo diena, kasmet organizuojama prieš naujuosius mokslo metus. 12 val. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas, pamokslą pasakė Kaišiadorių vyskupijos Katechetikos centro dvasios vadovas. Po Mišių vyskupas tikybos mokytojams suteikė iškilmingą siuntimą ir palaiminimą.

Šiais metais tikybos mokytojų ir katechetų susitelkimo dienos temai buvo pasirinkti Pirmojo laiško tesalonikiečiams žodžiai: Dievo valia – jūsų šventėjimas. Mokytoja J. Lapelienė šia proga savo kolegoms – tikybos mokytojams ir katechetams pristatė kunigo B. Bulikos mintis – rašytinį palikimą. Išties šis kunigas, anuomet darbavęsis Kaišiadorių vyskupijoje, buvęs gilus mąstytojas, ir po mirties paliko daug brandžių dvasinių nurodymų tikėjimo broliams, ypač aktyviai besidarbuojantiems Bažnyčioje. Šiais metais paminėtos jo mirties dvidešimtmetis.

Didieji Žolinės atlaidai, kaip tikima, suteikę gausių Dievo malonių ir Dangiškosios Motinos užtarimą jų dalyviams, baigėsi rugpjūčio 22-ąją. Visomis aštuondienio dienomis vyko Švč. Sakramento adoracija, Rožinio pamaldos, tikintiesiems uoliai patarnavo kunigai.

Pagal Kaišiadorių vyskupijos interneto svetainę
ir „Lietuvos Caritas“ informaciją

© 2008 „XXI amžius“