| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Po ilgų klajonių po pasaulį grįžo į gimtąją Sintautų parapiją AA kun. Vytautas Alfonsas Palubinskas (1926-1954-2008)
Spalio 6 dieną Santariškių ligoninėje mirė kunigas Vytautas Alfonsas Palubinskas. Jis gimė 1926 m. liepos 3 dieną Vilkeliškių kaime, Sintautų parapijoje (Šakių r.), gausioje dvylikos asmenų šeimoje, 1929 metais emigravusioje iš Lietuvos į Argentiną. Nuo vaikystės tylus, ramus, klusnus vaikas buvo imlus tikėjimui, gilinosi į jo tiesas, žavėjosi pamaldžiu, draugišku, liturgiją mylinčiu klebonu. Po Pirmosios Komunijos uoliai patarnaujant šv. Mišiose, gimė pašaukimas, Vytautą atvedęs į Buenos Airių kunigų seminariją. Joje seminaristas, sužinojęs didingos, besidriekusios iki Juodosios jūros tėvų žemės istoriją, iš naujo atrado Lietuvą, ėmė aktyviai domėtis savo tėvyne ir gimtąja kalba bei apsisprendė savo kunigystę skirti apaštalavimui tarp lietuvių. Buenos Airėse baigęs valstybinę pradinę mokyklą, 1940 metais įstojo į Buenos Airių arkivyskupijos seminariją. Tačiau studijų nebaigė, nes 1949 metais įstojo į būsimojo vyskupo Pranciškaus Brazio prie lietuvių Aušros Vartų parapijos įkurtą marijonų naujokyną, iš kur tęsti studijų buvo išsiųtas į Romą. Romos šv. Tomo Akviniečio universitete baigusį teologijos magistro studijas V. Palubinską 1954 m. liepos 3 dieną arkivyskupas Petrus van Lierde pašventino kunigu. Neopresbiteris, primicijų šv. Mišioms pasirinkęs Santa Maria Maggiore bazilikos koplyčią, labai primenančią Vilniaus Arkikatedros šv. Kazimiero koplyčią, pirmajai tarnystei buvo paskirtas į Šv. Kazimiero parapiją Argentinos Rosario mieste, kur jo apaštalavimui patikėta nedidelė ligoninė. Šiame mieste jau darbavosi keli iš gimtosios V. Palubinsko Sintautų parapijos, išauginusios daugiau nei keturias dešimtis dvasininkų, kilę kunigai. Jaunas kunigas degė noru apaštalauti, būrė bendrijas, bendravo su studentais, darbininkais, inteligentais. Perkeltas į Aušros Vartų parapiją Avallanedoje, pirmiausia ugdė katalikiškas šeimas, kad jos prisidėtų prie parapijos gyvenimo, ir siekdamas priartinti bažnyčią arčiau žmonių namų, pradėjo statyti koplyčią ir burti vidurinę mokyklą. Kvilmes mieste kun. Vytautui pavesta administruoti didžiausią, tačiau labai susiskaldžiusią parapiją, kurios parapijiečius ypač kiršino pagal Vatikano II susirinkimo nuostatus nevykusiai bandytas įgyvendinti bažnyčios pertvarkymas. Kun. Vytautas, dar studijų metais mėgęs lankytis meno galerijose, jautęs aistrą architektūrai, ištaisė savo pirmtako padarytas klaidas ir atkūrė iki tol buvusį bažnyčios fasadą. Netrukus po labai šiltai žmonių įvertinto triūso dėl pavojingos politinės situacijos kun. Palubinskas persikėlė į JAV, Los Angeles, kur buvo paskirtas sielovadinei tarnystei į Šv. Tomo parapiją. Čia jis atvyko su mama (tėvas mirė 1965 metais). Grįžęs į Argentiną dvasininkas sulaukė siūlymo vėl darbuotis jo paties rūpesčiu atnaujintoje bažnyčioje, jau tapusioje katedra. Šioje šventovėje įvestos pamaldos anglų kalba buvo dar vienas išbandymas kun. Vytautui: parapijiečiai iš pradžių net nesuprasdavo, kokia kalba Mišias aukoja kunigas, kuris išties tik neseniai buvo pradėjęs mokytis kalbėti angliškai. Vienos piligrimystės į Romą ir Lurdą metu kun. V. Palubinskas Mergelės Marijos prašė, kad galėtų būti naudingas Bažnyčiai. Malda išpildyta apsčiai: kunigui teko tarnauti įvairiakalbiams žmonėms Santa Monikos, Šv. Onos, Petersono Šv. Kazimiero, Manheteno Aušros Vartų, Bruklino Apreiškimo Marijai parapijose. Kun. V. Palubinskas gražiai bendravo ne tik su lietuviais, bet ir su kitais tikinčiaisiais, nes mokėjo devynias kalbas. Jo rūpesčiu ir parama buvo atstatyta daug mūsų krašto bažnyčių; kun. Vytautas labai daug prisidėjo prie naujojo Vilniaus kunigų seminarijos pastato statybos, organizuodamas aukų rinkimą. Nemažai lietuvių džiaugėsi kunigo svetingumu Amerikos žemyne, o Sintautų bažnyčios sieną puošia kun. V. Palubinsko iniciatyva įrengta atminimo lenta visiems dvasininkams sintautiškiams. 2000 metais kun. V. Palubinskas sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Jam patikėtos Gerontologijos ir reabilitacijos centro senelių pastoracijos pareigos bei dvasinė pagalba Motinos Teresės seserims ir jų globotiniams. Kunigo kambarys buvo perpildytas knygomis, meno albumais, enciklopedijomis, nuotraukomis. Seminaristus nuolat lydėdavo jo linksmos istorijos, juokas per pietus, džiugūs ilgi prisiminimai apie gyvenimą ir tarnystę; dvasininkas niekuomet neatsisakydavo pagelbėti savo išmintimi ar medžiaga rašantiems kursinius, diplominius darbus, o didele dalimi asmeninių knygų jis praturtino Seminarijos biblioteką. Visa tai keldavo ūpą, skatino pastoracijai, teikė ištvermės sunkumuose. Savo kunigystės 50-mečio jubiliejų kun. Vytautas atšventė tėviškėje, Sintautuose, nes čia buvo krikštytas, čia, netoliese, jo gimtasis Vilkeliškių kaimas. Sintautų klebono prel. Antano Maskeliūno dėka jubiliejinėse šv. Mišiose gausiai dalyvavo parapijiečiai ir jubiliato artimieji. Ta proga Vilniaus arkivyskupas kardinolas A. J. Bačkis sveikindamas jubiliatą dėkojo Dievui už nuostabius darbus, kuriuos Viešpats nuveikė per jį žmonių labui. Paskutiniuosius pusantrų gyvenimo metų kun. V. Palubinskas praleido Gerontologijos ir reabilitacijos centre, kur šių metų spalio šeštąją sugrįžo į Tėvo namus. Vyskupo Juozo Tunaičio ir keleto kunigų, kurių apsuptyje praleido gyvenimo Lietuvoje metus, išlydėtas į Sintautus parapiją, kurios sūnūs gaivino jo lietuviškąsias šaknis. Sintautuose kun. V. Palubinskas iškilmingai sutiktas parapijiečių. Karstą iš Vilniaus atlydėjo kunigai Sigitas Grigas ir Alionidas Budrius. Gedulingų šv. Mišių koncelebracijai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje vadovavo vyskupas Juozas Preikšas, dalyvavo vienuolika kunigų, pamokslą apie mirusį kunigą pasakė vyskupas Juozas Žemaitis, MIC, šventoriuje, prie kapo duobės žodį tarė kun. S. Grigas. Kun. V. Palubinskas palaidotas šalia atstatytosios Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios. Iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą, išlaikiau tikėjimą. Todėl manęs laukia teisumo vainikas, kurį aną dieną man atiduos Viešpats, teisingasis Teisėjas. (2 Tim 4, 7-8) Klierikas Mykolas Sotničenka
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |