Kryžių kalnas Ričardo Dailidės fotografijose
|
Kryžių kalnas... Kančių, vilties, tikėjimo, stiprybės simbolis. Niekas negali pasakyti, kada čia buvo pastatytas pirmasis kryžius. Visais laikais Kryžių kalnas sutraukdavo būrius maldininkų, o ilgais okupacijos metais žadino žmonių širdis atgimimui. Pokario metais kalnas buvo ne tik maldos vieta, bet ir savotiškas pasipriešinimo prievartai, pažeminimui, tautos genocidui simbolis. Iškentę gulagų katorgą ir grįžę į gimtinę lietuviai ėmė čia statyti kryžius su užrašais, pagal kuriuos buvo galima atsekti visą tremties geografiją. Sovietų valdžia šito negalėjo pakęsti, todėl buvo nuspręsta šventą kalną sunaikinti. 1961 m. balandžio 4 dieną mediniai kryžiai buvo verčiami, deginami, metaliniai vežami išlydyti. Kalną saugojo KGB sekliai, kad nebūtų siaubingo nusikaltimo liudininkų. Po nakties pelenais nuklotoje ir išniekintoje žemėje vėl išaugdavo kryžiai. Dar ne kartą (1973, 1974, 1975 metais) naikintas ir degintas, tryptas Kryžių kalnas kaip stebuklingas paukštis Feniksas pakildavo iš pelenų.
|