Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Ora et labora
Pasaulis
Piligrimystė
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kryžiai Skausmo kalnelyje

Šėtoje, pietinėje Kapų gatvės pusėje, senųjų žydų kapinių papėdėje, yra žemės lopinėlis, permirkęs partizanų krauju. Tai Skausmo kalnelis. Čia sovietmečiu stribai slapta užkasdavo sumaitotus partizanų kūnus. Kaip pasakoja kitoje gatvės pusėje gyvenanti Šėtos ambulatorijos sanitarė V. Polonskienė, ji girdėjusi partizanų aimanas, o šūvių nebuvo, taigi jie buvo užkasti gyvi… Stribai šią vietą akylai stebėjo – ar kas neateis, neuždegs žvakelę, ypač per Vėlines. Kaip rašo doc. Stasys Stašaitis knygelėje „Šėtai – 640“, čia atgulė per 40 kovotojų.

Ir vėl Vėlinės

Vėlinės – tai diena, kai mirusiųjų vėlės gali aplankyti gimtąją žemę, o mes, gyvieji, galime pajusti jų artumą. Su begaliniu jauduliu laukiu šios dienos, žinau, kad žvakelių liepsnos plazdėjime išvysiu besišypsantį sūnaus veidą. Vėjelio dvelkimu, lietaus lašu ar balta snaige pajusiu švelnų jo prisilietimą. Žinau, kad mano maldos Vėlinių dieną Aukščiausiojo bus išklausytos ir mano sūnaus vėlei bus suteikta dangiškų malonių.

Vėlinių savaitė Šilainiuose

Prie knygnešio Mykolo Račkaus kapo

Prasmingą kapinių pagerbimo akciją suorganizavo Šilainių Šventosios Dvasios bažnyčios klebonas kun. Emilis Jotkus ir Kauno „Ąžuolo“ katalikiškos mokyklos mokytojai. Vėlinių maldoje dalyvavo ir J. Grušo mokyklos mokiniai ir mokytojai. Prie gausaus mokinių būrio prisijungė Mosėdžio gatvės gyventojai, kurių artimieji čia palaidoti, seniūnijos atstovai, Šilainių bendruomenės centro žmonės.

Žuvęs karys – jau ne priešas

Apleistos Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių kapinės Zarasų rajone, Suvieke, yra pačiame gyvenvietės centre, šalia vaikų darželio. Kapinaičių plotelis – apie 20 arų. Plotą iš vienos pusės riboja griovys, iš kitos – pylimas. Kapinaičių kontūrus riboja seni, šimtamečiai beržai. Žemumoje, prie upelio, cementiniai kryželiai dar ne visai išvirtę, o toliau, į kalnelį, kryželių mažai ir jie visai išvartyti, apaugę samanomis. Daug tų kryželių dingę, galėjo būti išvežti ir vandališkai kur nors panaudoti. Aukščiausioje vietoje, kur kapinaitės prasideda, pastatytas paminklas iš grubiai aptašytų akmenų. Paminklas, matyt, buvo statomas skubotai ir baigia sugriūti. Vietinis žmogus sakė, kad paminklas buvęs kryžiaus formos, tačiau dabar likęs tik apiręs stulpas. Užrašas skelbia, kad tai istorijos paminklas, saugomas valstybės, bet, atrodo, niekas niekada jo nesaugojo ir nesaugo.