Atnaujintas 2008 m. lapkričio 7 d.
Nr. 84
(1677)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kryžiai Skausmo kalnelyje

Šėtoje, pietinėje Kapų gatvės pusėje, senųjų žydų kapinių papėdėje, yra žemės lopinėlis, permirkęs partizanų krauju. Tai Skausmo kalnelis. Čia sovietmečiu stribai slapta užkasdavo sumaitotus partizanų kūnus. Kaip pasakoja kitoje gatvės pusėje gyvenanti Šėtos ambulatorijos sanitarė V. Polonskienė, ji girdėjusi partizanų aimanas, o šūvių nebuvo, taigi jie buvo užkasti gyvi… Stribai šią vietą akylai stebėjo – ar kas neateis, neuždegs žvakelę, ypač per Vėlines. Kaip rašo doc. Stasys Stašaitis knygelėje „Šėtai – 640“, čia atgulė per 40 kovotojų.

Ilgai tylėjo žemelė, glausdama tuos, kurie kaip ir 1918 metų savanoriai iškėlė kovos vėliavą prieš okupantus ir nutiesė kelią į Lietuvos laisvę …

Atėjo Atgimimas, partizanai pradėjo keltis iš užmaršties. Ta moteris (dabar mirusi), mačiusi kruvinus stribų darbus, įsidėmėjo pažįstamų partizanų užkasimo vietas ir parodė artimiesiems. Taip buvo surasti 18 partizanų palaikai, o Šėtos sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai juos iškilmingai perlaidojo Šėtos kapinėse. Tada buvo 1989 metai. Po metų  artimųjų lėšomis čia pastatytas paminklas su užrašu: „Jie kovojo už Lietuvos nepriklausomybę“, paminkle iškaltos partizanų pavardės, o jo papėdėje ant dviejų plokščių žodžiai: „Atleiskit, motinos, mes jūsų neapgynėm, atleiskit, mielosios, iš dausų, kai kritome ant gruodo už Tėvynę, bijojote net verkti prie visų. Sugrįžtam mes iš patvorių ir iš palaukių… Dabar raudokit, motinos, raudokite balsu…“

O Skausmo kalnelyje buvo pasodinti ąžuoliukai. Iš gyventojų surinktų lėšų čia pastatytas Kryžius, kurio pjedestale įmūrytoje juodo granito plokštėje žodžiai: „Žuvusiems partizanams 1945–1952 m. Jūs krauju į žemę įrašėte „Būk laisva per amžius, Lietuva…“

Beje, kasant duobę pamatui rasti dar vieno partizano palaikai. Jie čia ir palaidoti. Po kurio laiko mes nutarėm tą didžią partizanų auką įamžinti atskiru kryželiu. Rinkome senovinius kryžius ir statėm. Keletą pastatė artimieji. Taip Skausmo kalnelis tapo Kryžių kalneliu su 41 kryželiu, tarsi senovinių kryžių muziejus po atviru dangumi.

Deja, Kryžių kalnelio jau nėra… Vieną dieną jis buvo sunaikintas. Kaip pasakoja netoliese gyvenantis Povilas Ivanauskas, kryžiai buvo išdaužyti, mediniai suvilkti ir sudeginti, betoniniai ir metaliniai sumesti į čia pat iškastą duobę. Kasant duobę rasta dar vieno partizano kaukolė… Skaudžiausia, kad tą juodą darbą padarė savi – patriotai. Bet kodėl? Kaip jaustis artimiesiems, stačiusiems čia kryžius? Koks pavyzdys netoliese esančios vidurinės mokyklos mokiniams?!

Neliko partizanų didžios aukos įamžinimo… Dabar Skausmo kalnelyje, tarp ąžuoliukų, liūdi vienintelis vienišas kryžius. Aplink išnaikinta dykynė, kurioje vėjas gainioja parudusius lapus…

V. Volbergienė, V. Tamošiūnienė,  J. Butkutė, V. Sadauskienė,
Skausmo kalnelio puoselėtojos

Šėta, Kėdainių rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija