| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Barakas Obama išrinktas JAV prezidentu Giedrius Grabauskas-Karoblis
Suskaičiavus lapkričio 4 dieną įvykusių prezidento rinkimų rezultatus paaiškėjo, kad B. Obama tapo pirmuoju Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje afroamerikiečių kilmės prezidentu. B. Obamos pergalė paaiškėjo jam nugalėjus Floridos ir Kalifornijos valstijose. Be to, demokratų lyderis nugalėjo Vašingtono, Oregono, Niu Meksiko valstijose ir Havajuose. Pasiektos pergalės jam garantuoja 338 rinkikų balsus galutinėje rinkimų stadijoje. Sužinojęs rezultatus, Barakas Obama džiaugėsi savo pergale ir sakė: Į Ameriką ateina permainos. Džonas Makeinas pripažino savo pralaimėjimą ir pasveikino Baraką Obamą: Aš paskambinau Obamai ir pasveikinau jį su pergale prezidento rinkimuose. Aš gerbiu savo konkurentą ir vertinu jį. Naujojo prezidento inauguracija vyks 2009 metų sausio 20 dieną. Antradienį vyko ir rinkimai į Kongresą, buvo renkama dalis Senato ir Atstovų rūmų narių. Ir čia sėkmė šypsojosi demokratų partijos veikėjams: demokratai Senate jau užsitikrino 55 vietas iš 100. Atstovų rūmuose demokratai irgi turės daugumą, tačiau jiems dar gerokai trūksta iki absoliučios daugumos. Visą rudenį JAV vyko rinkimų kampanija. Kandidatai į prezidentus apvažiavo visą šalies teritoriją, dalyvavo viešose diskusijose per televiziją. B. Obama savo rinkimų kampanijai išleido kur kas daugiau lėšų nei D. Makeinas. Prie jo finansavimo daug prisidėjo keli garsūs milijardieriai, tarp jų ir Lietuvoje gerai žinomas D. Sorošas. Vienas pagrindinių naujojo prezidento politinių patarėjų yra JAV politologas Z. Bžezinskis. Naujasis JAV lyderis gimė 1961 metais Havajuose, Honolulu mieste. Jo motina buvo airių kilmės, tėvas juodaodis, kilęs iš Kenijos. Tėvai išsiskyrė, kai mažajam Barakui buvo dveji metai. 1964-1967 metais B. Obama kartu su motina gyveno Indonezijoje, vėliau grižo į Havajus. Jis baigė Kolumbijos universitetą, yra profesionalus juristas, politinėje veikoje dalyvauja nuo 1993 metų. B. Obama yra krikščionis protestantas, dvidešimt metų priklausė vadinamajai Jungtinei Kristaus bažnyčiai, bet praėjusiais metais iš jos pasitraukė. Obamos motina mirė prieš keletą metų, o jo tėvas, su kuriuo jis faktiškai nebendravo, žuvo avarijoje Kenijoje 1982 metais. Barakas Obama labai populiarus Afrikoje, nes daugelis afrikiečių tikisi, kad tapęs JAV prezidentu, jis galės padėti šiam skurdžiam žemynui. Naujasis prezidentas įžengs į postą sudėtingu momentu. Jungtinėse Amerikos Valstijose įsivyravusi finansinė krizė privertė sunerimti daugelį šalies gyventojų. Per pusmetį nekilnojamojo turto kainos krito 20-30 procentų. Daug žmonių butus ar namus įsigyja, pasinaudodami bankų kreditais. Regėdami staiga krintančias nekilnojamojo turto kainas, daugelis žmonių, neseniai paėmusių bankų kreditus, palieka namus ir perka pigesnį būstą, bankams atitenka palikti namai, kuriuos jie turi pardavinėti pusvelčiui. Nemažai bankų bankrutavo, tarp jų ir keli stambūs bankai, kai kuriems iš jų teko jungtis. Nemaža dalis į pensijas išeinančių amerikiečių gaus kur kas mažesnes pensijas nei tikėjosi, nes pensijų fondai, kuriems jie mokėjo įmokas, neišgalės sumokėti planuotų pensijų. Ypač prastai tiems žmonėms, kurie gaus vien privačią pensiją. Jiems vietoj planuotos 2-4 tūkstančių dolerių pensijos gali tekti tenkintis 1-2 tūkstančių pensijomis, tai yra jų pajamos bus dvigubai mažesnės. Tie amerikiečiai, kurie gaus dvi pensijas, valstybinę ir privačią, dar užsitikrina bent vidutines pajamas. Net jei pagal išankstinį planą žmogus turėjo gauti iš dviejų pensijų rūšių 3,5-5 tūkstančių dolerių, tai dabar gaus kiek mažesnes pensijas, bet ne mažiau kaip 2,5-3,5 tūkstančius dolerių, o tai dar užtikrina pakankamą pragyvenimo lygį. Dabar daug svarstoma apie tai, kokias permainas lems B. Obamos įžengimas į Baltuosius rūmus. B. Obama pasisako už imigracijos liberalizavimą, jis balsuodavo už platesnės pagalbos programų imigrantams patvirtinimą. Be to, Obama pasisako už didesnes laisves seksualinių mažumų atžvilgiu, remia abortų liberalizavimo politiką. Jis žada, kad JAV kariuomenė bus išvesta iš Irako per 16 mėnesių nuo jo įžengimo į prezidento postą. Vis dėlto didžiulė Demokratų partija nėra vienalytė, joje yra įvairių pažiūrų politikų. Žymus Demokratų partijos veikėjas Džozefas Lybermanas rinkimuose netgi palaikė ne savo partijos iškeltą kandidatą B. Obamą, o Respublikonų partijos kandidatą D. Makeiną. B. Obamą labai palaikė grupė jaunesnių Demokratų partijos veikėjų, iškilusių per paskutinį dešimtmetį. Šie 40-47 metų politikai yra itin liberalių pažiūrų. Obamos rinkimų kampanijoje aktyviai dalyvavo Atstovų rūmų narė Debi Vaserman-Šulc. Ji aktyviai gina seksualinių mažumų teises, pasisako už teisę į abortus ir eutanaziją. Tarp Obamos rėmėjų buvo ir kitų ekscentriškų asmenybių, vienas tokių Alekas Brukas, verslininkas ir Niujorko valstijos Asamblėjos deputatas, vadinamas raudonuoju Bruku. Šis politikas yra kilęs iš Maskvos, JAV apsigyveno 1990 metais. A. Bruką remia nemaža dalis Bruklino gyventojų, tarp kurių yra daug emigrantų iš buvusios SSRS teritorijos. Vis daugiau svarstoma ir apie būsimus finansų krizės padarinius ir tolesnę JAV ateitį. Sekuliarizmas ir plintanti vartojimo kultūra kelia ne mažesnes grėsmes nei finansinė krizė. Iš esmės abu šie reiškiniai tarpusavyje susiję. JAV Respublikonų partijos konservatyviojo sparno ideologas Patrikas Bjukanenas savo straipsniuose, knygose ir dažnuose pasisakymuose radijo ir televizijos laidose konstatuoja, kad įsivyrauja JAV visuomenės krizė. P. Bjukanenas savo knygoje Vakarų mirtis pratęsia O. Špenglerio ir F. Fukujamos idėjas apie vakarietiškos civilizacijos krizę. Šios krizės pagrindinėmis priežastimis autorius laiko nusigręžimą nuo amžinųjų tikėjimo vertybių, seksualinių mažumų įteisinimą ir vis labiau įsigalinčią vartojimo kultūrą. Ar ryškiai keisis JAV užsienio politika? Tai klausimas, į kurį nėra vienareikšmio atsakymo. B. Obama užima lankstesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau jam pradėjus eiti prezidento pareigas jo pozicija gali keistis. Bet kuriuo atveju Obamos negalima laikyti Kremliaus sąjungininku, jis vis pasisako prieš Rusijos narystę Pasaulio prekybos organizacijoje. Žinoma, jo pozicija Kremliaus atžvilgiu kur kas lankstesnė nei D. Makeino. Viena iš naujojo prezidento patarėjų užsienio politikos klausimais S. Volander teigia: Obama gins amerikiečių interesus, bet santykiuose su Rusija stengsis užimti pragmatiškesnę poziciją. Naujojo JAV lyderio sėkmė priklausys ir nuo jo pasirinktos tarptautinės politikos kurso, ir jo sprendimų, lemsiančių JAV ekonominę bei finansinę raidą, nuo Baltųjų rūmų socialinės politikos. Artimiausiu metu tikėtis didesnių pokyčių neverta. Net revoliucingas B. Obamos įkarštis gali greitai atslūgti. Amerikos istorijoje buvo vienas toks revoliucionierius prezidentas D. Niksonas, pagarsėjęs kaip gana prieštaringas politikas, savo karjerą baigęs Votergeito skandalu, po kurio jam teko atsistatydinti iš prezidento posto. Jungtinių Amerikos Valstijų istorijoje yra buvę nemažai krizių, tačiau iki šiol visas krizes pavykdavo įveikti.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |