Atnaujintas 2008 m. gruodžio 3 d.
Nr. 91
(1684)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dėl mirusiojo Petro Jaciunsko persekiojimo

Pareiškimas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorams

Valentinai KEBEDIENEI,

Specialiųjų tyrimų skyriaus vyriausiojo prokuroro padėjėjai

Rasai BEKIŠIENEI,

Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorei

Audronei ŽENTELIENEI,

Specialiųjų tyrimų skyriaus prokurorei

Dauguma nepriklausomos Lietuvos prokurorų ir teisėjų čekistų okupacinės sistemos dokumentus vertina kaip legitimius, o savo sprendimus grindžia okupacinės valstybės tęstinumo prielaida. Preziumuojama čekistinė nuostata, kad partizanai buvo banditai, kuriems žudymas teikdavo malonumą.

Faktas

Prokurorė V. Kebedienė 2008-04-22 surašė išvadą, kad 1948-07-03 specifiniu ir išimtiniu KGB okupacinio baudžiamojo Ypatingojo pasitarimo nuosprendžiu 25 metams laisvės atėmimų nuteistam Petrui Jaciunskui, kaip represuotam už pasipriešinimą okupaciniam režimui, 1992-03-12 buvo atkurtos pilietinės teisės, o dabar reikia jas atimti, nes jis dalyvavo civilių asmenų žudyme.

Išvadoje prokurorė rėmėsi išimtinai tik KGB bylos archyvine medžiaga. Beje, netgi šioje archyvinėje medžiagoje yra nuorodos apie du partizanų nušautus asmenis, buvusius komunistų partijos nariais iki 1940 metų, kitu atveju teigiama, kad nušautas asmuo buvo KGB informatorius „Togas“, o dėl kitų nušautų priklausymo čekistų slaptoms struktūroms „duomenų nėra“.

Visuotinai žinoma KGB taisyklė, kad suimtasis buvo „prikabinamas“ prie visos būrio veiklos, kad nereikėtų jiems vargti su atskiru įkalčių apiforminimu. Beje, kas gali paneigti ir galimus KGB smogikų veiksmus?

Mes manome:

1. Negalima inkriminuoti kaltinamos veiklos 2007 metais mirusiam asmeniui.

2. Negalima konceptualiai ir sistemiškai remtis KGB medžiaga:

– KGB įstatymu pripažinta nuskalstama organizacija;

– niekiniu kaltinamojo aktu;

– niekiniu nuosprendžiu.

3. Prokurorė išimtinai tiki KGB bylos teksto turiniu, jo legitimumu ir legalizacija.

4. KGB bylos duomenys yra niekiniai.

Pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos:

– 3 straipsnis – kankinimo uždraudimas (visuotinai žinoma sisteminė žiauri KGB praktika);

– 6 straipsnis – teisė į teisėsaugą bylos nagrinėjimą:

– sprendė netgi ne teismas, o speciali represinė-baudžiamoji institucija – KGB Ypatingasis pasitarimas;

– nesuprantama kalba tardytas, vertėjaujant tos pačios KGB struktūros darbuotojams;

– nebuvo netgi formalios gynybos.

2008 metais iš naujo apklausti prokurorės R. Bekišienės nurodyti  šeši liudininkai nepatvirtino asmeninio P. Jaciunsko dalyvavimo nusikalstamuose veiksmuose. Tačiau savo 2008-10-16 rašte Aukščiausiajam teismui ji pakartoja visą P. Jaciunską inkriminuojančią faktologiją pagal KGB bylos paraidinį tekstą, tarytum papildomo tyrimo nebuvo arba jis patvirtino čekistinius kaltinimus.

Prokurorė A. Žentelienė Aukščiausiojo Teismo posėdyje 2008-11-13 atkakliai kartojo KGB tekstą, nurodydama netgi tai, kad P. Jaciunskas padėjo partizanams įrengti bunkerį.

Mes matome, kad Generalinės prokuratūros veiksmai iš esmės yra selektyvūs ir tariamą įstatymų vykdymą su užmoju atlieka nepagrįstai kaltinant pasipriešinimo dalyvius ir su ugnele vilkinant ir teisinant kolaborantų ir čekistų nusikaltimus.

Čia galime priminti, kad čekisto N. Dušanskio byla nuo 1988 metų buvo tęsiama iki jo mirties 2008 metais, partizanų vado A. Ramanausko išdaviko, KGB agento A. Urbono („Žinomas“) iki jo mirties 2002 metų ir papildomai nuo 2006 metų Algimanto Andreikos kankintojo Z. Bernoto veikos kvalifikavimas, nuo 1998 metų partizano J. Kraujelio žūties dalyvių M. Misiukonio, S. Tichomirovo bei kitų veikos.

Lietuvos sostinėje laisvai ir išdidžiai vaikščioja 39 metų čekistinį stažą turintis KGB generolas E. Eismuntas, reikšmingas represijų ir persekiojimų organizatorius Lietuvoje. Jo liesti nedrįstate, užtat drąsiai kaltinate mirusį Petrą Jaciunską.

Dėl agento A. Urbono Lietuvos generalinė prokuratūra apsimestinai naiviai (tyčiodamasi iš realybės!) prašė Rusijos pateikti jo KGB agentūrinę darbo ir asmens bylą. O P. Jaciunsko atveju Jūs rimčiausiai cituojate KGB tekstą, kurį surašė kruvini nusikaltėliai. Tai atskleidžiančią medžiagą 1989-1990 metais į Rusiją organizavo išvežti KGB generolas E. Eismuntas. Jis ir jo berniukai šiandien džiaugiasi, kad jų sukurptą medžiagą solidžiai varto ir rimtai priima nepriklausomos Lietuvos prokurorai, sakydami, kad KGB ne veltui dirbo.

Jūs nerasite parašyta nė vienoje čekistų sudarytoje byloje, kad suimtasis pasipriešinimo dalyvis buvo muštas, spardytas, badytos panagės, pirštai veriami tarpduryje, išmušami dantys, praradus sąmonę ant jo piltas šaltas vanduo, ilgiausi naktiniai tardymai ir t.t. Taigi, dokumentų nėra, kad bet kurio laipsnio čekistas ar stribas pagal savo pareigas privalėjo tik išimtinai nusikalstamai žiauriai elgtis. Bet jiems protokolų niekas nerašė. Tuo pačiu jie nekalti. O dėl kaltumo prezumpcijos pasipriešinimo dalyviai keliami net iš karstų!

Norėtume sulaukti atsakymo į keturis klausimus:

1. Kokiu pagrindu ir kas gali kvestionuoti Lietuvos partizanų veiksmus?

2. Kodėl genocidinės bylos dėl istorinių aplinkybių ir realaus ištyrimo nenagrinėjamos ypatingos skubos tvarka?

3. Ar Jūs negalite atsiimti iš teismo pateiktus kaltinimus P. Jaciunskui?

4. Ar KGB generolo E. Eismunto veiksmuose (pagal funkcines pareigas) nėra nusikaltimo lietuvių tautai požymių?

Be to, kyla klausimas: kodėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo teisėjai Rimantas Baumilas, Alvydas Pikelis ir Valerijus Čiučiulka priėmė prokuratūros teikimą nagrinėti nusikalstamos veikos inkriminavimą mirusiajam žmogui.

P. S. Visuose prokuratūros dokumentuose, pagal KGB dokumentus rašoma „Jacunskas“ (rusų kalboje nėra „iu“), o išties yra „Jaciunskas“. Viskas pagal KGB, paraidžiui – forma ir turinys.

Alfonsas Svarinskas,
Liudvikas SiMutis,
 Balys Gajauskas,
 Algirdas Patackas,
 Saulius Pečeliūnas,
 Nijolė Sadūnaitė,
 Algirdas Endriukaitis,
 Ona Voverienė,
 Zigmas Zinkevičius,
 Petras Plumpa

Adresas atsakymui:

Mons. Alfonsas Svarinskas

Odminių g. 10-2,

LT-01122, Vilnius

2008 11 18

Šis pareiškimas nusiųstas ir Lietuvosgeneraliniam prokurorui Algimantui Valantinui

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija