Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kuršiai – baltų vikingai

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Kuršių moterų smeigtukas trikampe galvute su grandinėle. VIII-IX a., žalvaris. (Palangos kapinynas)

Lapkričio 19-ąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Kuršiai – baltų vikingai“. Viena didžiausių muziejaus salių pilna eksponatų, rastų kasinėjant kapinynus. Atėjusių lankytojų dėmesį patraukia žemėlapis, parengtas Gyčio Grižo. Jį pastudijavę, įsitikinome, kad viena iš gausiausių baltų genčių – kuršiai – gyveno visame Baltijos pajūryje iki pat Gotlando. Jų žemės iš vakarų skalavo jūra, rytuose jas ribojo Minijos upės baseinas, pietuose – lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje kuršių žemės siekė Ventos upės žiotis. (Taip buvo VI-VII a., kai susiformavo genties teritorija.) X-XI a. kuršiai gyveno beveik visame Kuršo pusiasalyje. Istorikai nustatė, jog Kuršė buvo apie trisdešimt svarbesnių centrų. Vokiečių šaltiniuose minimos devynios kuršių žemės ir apie pusantro šimto gyvenviečių. X-XII amžiaus – kuršių klestėjimo laikai. Administracinį centrą sudarė piliakalniai, kelios gyvenvietės, kapinynas, alkvietė. Manoma, kad ankstyviausių miestų užuomazgos susidarė kuršių, pačios turtingiausios baltų genties, žemėse. Pajūrio žemės nėra derlingos, todėl nustatyta, kad kuršių klestėjimo laikotarpiu būta vikingų (karių, pirklių ir jūrų plėšikų). Kuršiai siaubė danų ir švedų pakrantes, bet nedrįsdavę apsigyventi užgrobtose žemėse. Kuršių laivai buvo panašūs į skandinavų vikingų laivus, jūrų mūšių taktika – gerai apgalvota. Sutelkę jėgas jie atrėmė vokiečių puolimą, tačiau užimti Rygą pristigo jėgų. Metraštininkai pastebėjo, kad Kurše gyvena žiaurūs žmonės, kurie turi daug turto, geriausių žirgų. Tačiau kuršių stiprybė baigėsi XIII a., kai Livonijos ordinas klasta užėmė dalį kuršių žemių, pradėjo plėšikauti, žudyti žmones. Kuršiai traukėsi į Žemaitiją, dalis jų susiliejo su vietos gyventojais. Kuršių kalba išnyko XVI-XVIII a.

Vakaras su „Raskila“

Bronius VERTELKA

Dainuoja „Raskilos“ ansamblio moterys

Panevėžio Margaritos  Rimkevičaitės technologijos mokyklos folkloro ansamblyje „Raskila“ šoka, dainuoja ir groja šios mokyklos darbuotojai, jų šeimų nariai, buvę ir esami moksleiviai. Repertuare – lietuvių liaudies dainos, šokiai, rateliai ir instrumentinė muzika. Jubiliejinis ansamblio koncertas, skirtas jo 20 metų veiklai pažymėti, lapkričio 22-ąją vyko miesto Muzikiniame teatre.

Literatūrinio rudens susitikimai

Ginta KRIKŠČIŪNAITĖ

Elvyra Pažemeckaitė (kairėje) su literatūros mokytojomis Edita Dirsiene ir Sigita Trofimoviene

Spalio ir lapkričio mėnesiais Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinėje mokykloje prisimenamas kraštietis Kazys Inčiūra. Šį lapkritį mokyklos bibliotekoje vyko renginys, skirtas Panevėžio poetės Elenos Mezginaitės atminimui. Poetę Lietuva pažino ir kaip gražių, lyriškų dainų tekstų kūrėją. Sovietiniais laikais nepamirštama kompozitoriaus A. Jagelevičiaus „Lino daina“, kurią atliko aktorių duetas V. Bagdonas ir K. Kazlauskaitė, ir prasidėjo renginys.

Dešimtoji „Šventosios gaidos“ šventė

Jolita ŽURAUSKIENĖ

S. Ordienės paveikslas atiteko Latvijos moterų ansamblio „Iliuzija“ kolektyvui (vadovas Raimonds Bumers)

Po Ukmergės kultūros centro skliautais dešimtą kartą skambėjo kamerinių ir vokalinių ansamblių dainos. Šį kartą konkurso dalyvių gretas papildė du kolektyvai iš Latvijos.

Renginį pradėjo kultūros centro merginų šokio grupė „Arabeska“, vadovaujama Jolantos Gražulevičienės. „Šventosios gaidos“ sumanytoja Zita Kosmanienė-Kviklienė džiaugėsi, kad konkursas, tradiciškai rengiamas Advento laikotarpiu, tebegyvuoja, džiugindamas atlikėjų ir klausytojų širdis. Z. Kviklienė pabrėžė, jog jos idėją rengti vokalinių ansamblių šventes konkursus palaikė Ukmergės muzikos mokyklos chorinio dainavimo skyriaus vedėja D. Petrikienė ir Panevėžio konservatorijos dėstytoja I. Paplonskienė. Pirmoji „Šventosios gaidos“ šventė buvo negausi, tačiau kiekvienais metais dalyvių gretos augo. 2001 metais šventėje rungėsi net aštuoniolika kolektyvų.

Kas turi ausis, tesiklauso

Rimantas KLEVEČKA

Lapkričio 23-ąją dieną visoje Lietuvoje iškilmingai paminėtas Lietuvos kariuomenės 90-metis. Renginius, skirtus Lietuvos kariuomenės jubiliejui, prasmingai papildė ir su šia proga sutapęs Kaune surengtas naujosios muzikos festivalis „Iš arti“. Įdomiais ir negirdėtais Lietuvos ir užsienio kompozitorių kūriniais pripildęs įvairias koncertines miesto erdves, sutraukęs nemažai naujosios muzikos mėgėjų, sekmadienį festivalis pakvietė į baigiamąjį koncertą Kauno valstybinėje filharmonijoje, kurį  nuolatiniams savo klausytojams ir visiems miestiečiams surengė Kauno valstybinis choras ir jo vyr. dirigentas profesorius Petras Bingelis.

Garbūs metai kūrybai ne kliūtis

Bronius VERTELKA

V. Mikalausko menų mokyklos direktorę Emiliją Krikščiūnaitę (dešinėje) ir 91 metų slenkstį jau perkopusį Juozą Bagdoną sieja meilė muzikai

Lapkričio 21-ąją Panevėžio dailės galerijoje vyko kompozitoriaus  Juozo Bagdono autorinis vakaras. Jis įėjo į V. Mikalausko menų mokyklos surengto VII tarptautinio religinės muzikos ir meno festivalio, skirto chorų globėjos šv. Cecilijos garbei, renginių ciklą. Vakare dalyvavo solistė Regina Juškienė, Panevėžio muzikinio teatro orkestras, to paties teatro mišrus choras, mišrus choras „Godos“, Panevėžio vokalinis kvartetas „Camerata“, V. Mikalausko menų mokyklos jaunių, mišrus ir Panevėžio kolegijos merginų chorai, Panevėžio apskrities šaulių rinktinės mišrus choras „Aukštaitis“.

Pristatytas filmas apie Lietuvos sovietizaciją

Aušra ARMINAITĖ

Spalio pradžioje Kaune, „Danielos“ viešbutyje, ilgametis „Amerikos balso“ lietuviškųjų laidų vedėjas, dabar VU Žurnalistikos katedros dėstytojas Romas Sakadolskis pristatė filmą „Raudonasis teroras gintarinėje pakrantėje“ („The Red Terror On The Amber Coast“) apie Lietuvos sovietizaciją.

Idėja sukurti filmą Deividui Ridžui gimė Lietuvoje, kai jis apsilankė buvusioje KGB būstinėje Vilniuje. Ši vieta jam pasirodė tokia šiurpi, kad nutarė apie tai papasakoti kitiems. Kai pas jį atvažiavo jo draugas Kenas Gumbertas (Ken Gumbert), jie abu nusprendė sukurti filmą.

Rusijos vienuolynai

Bronius VERTELKA

Panevėžio fotografijos galerijos direktorė Marija Čičirkienė, Palangos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos direktorius Kęstutis Rudys ir palangiškis fotomenininkas Adas Sendrauskas

Lapkričio 26-ąją Panevėžio fotografijos galerijoje vyko palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko fotografijos darbų paroda „Stačiatikių vienuolynai“, skirta Novgorodo 1150 metų įkūrimui ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Joje eksponuojamos 45 nuotraukos.

Gauti leidimą fotografuoti stačiatikių vienuolynuose nebuvo taip paprasta, bet esant dideliam norui viskas įmanoma. O Novgorodas palangiškį traukė ir tuo, kad ten jis sutiko būsimąją žmoną Viktoriją, sulaukė dviejų sūnų. Buvo metas, kai aktyviai sportavusiam Adui buvo pasakyta: ne tau gyventi Lietuvoje.

Aukštaičių dailininkų paroda

Bronius VERTELKA

Panevėžio dailės galerijoje lapkričio 26-ąją atidaryta aukštaičių dailininkų kraštiečių kūrybos paroda, kurioje pristatyti kūriniai, dovanoti  Panevėžio apskrities muziejams ir saugomi Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Kupiškio etnografijos muziejaus ir Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkiniuose. Tai dailininkų Jono Mackevičiaus (1872-1954), Juozo Zikaro (1881-1944), Bernardo Bučo (1903-1979), Jokūbo Dagio (1905-1989), Veronikos Šleivytės (1906-1998), Petro Rauduvės (1912-1994), Juozo Kėdainio (1915-1998), Jurgio Šapkaus (g. 1928) – išskirtinių asmenybių, palikusių gilius pėdsakus Lietuvos ir Panevėžio krašto dailės istorijoje, kūriniai. Rengiamas ir netrukus lankytojams bus pristatytas parodos katalogas.