Atnaujintas 2008 m. gruodžio 3 d.
Nr. 91
(1684)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Permainų kryžkelėje

Dėl mirusiojo
Petro Jaciunsko
persekiojimo

Garbingų
apdovanojimų
pėdsakais

Fantazuotojams –
nepelnyta garbė

Kas turi ausis,
tesiklauso

Pristatytas filmas
apie Lietuvos
sovietizaciją

Prelato Juozapo
Laukaičio metai,
atiduoti Leipalingio
parapijai

Aukštaičių
dailininkų paroda

Vatikane paleista maža saulės energiją naudojanti elektros jėgainė

Fotovoltinis elektros energijos
gaminimo agregatas ant Pauliaus VI
audiencijų salės stogo

Lapkričio 26 dieną Vatikane buvo įjungtas į elektros tinklą fotovoltinis elektros energijos gaminimo agregatas, sumontuotas ant Pauliaus VI audiencijų salės stogo. 2400 fotovoltinių elementų per metus pagamins apie 300 MWh „švarios“ elektros energijos. Fotovoltinius elementus pagamino ir Šventajam  Sostui padovanojo vokiečių bendrovė „Solar World“. Šiuo projektu Šventasis Sostas atsiliepia į Europos Sąjungos iniciatyvą iki 2020 metų 20 proc. elektros energijos išgauti iš atsinaujinančių šaltinių. Žinoma, Šventasis Sostas Europos Sąjungai nepriklauso ir jos ekologiniai projektai tiesiogiai jo nesaisto, tačiau popiežius Benediktas XVI asmeniškai norėjo duoti konkretų ženklą, kad bažnytinėje socialinėje doktrinoje ir popiežių mokyme skelbiamas požiūris į gamtą, į žmogaus atsakomybę už kūriniją, praktiškai būtų pritaikomas pirmiausia mažojoje valstybėje.


Katalikų ir judėjų dialogas tęsiasi

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI susitinka
su Tarptautinio žydų komiteto nariais.
Centre delegacijos vadovas rabinas
Devidas Rozenas

Susitikimas Vengrijos sostinėje

2008 metais katalikų ir judėjų santykiuose buvo pakankamai svarbių įvykių, iš kurių galima išskirti popiežiaus Benedikto XVI susitikimus su vietinių žydų bendruomenių atstovais jo vizitų į Jungtines Valstijas ir Australiją metu, taip pat pirmąjį Izraelio rabino dalyvavimą neseniai vykusioje Vyskupų Sinodo asamblėjoje. Dar vienu įsimintinu įvykiu laikytinas lapkričio viduryje Vengrijos sostinėje Budapešte vykęs 20-asis Tarptautinio katalikų ir žydų ryšių (liaison) komiteto susitikimas. Šį autoritetingą komitetą sudaro Šventojo Sosto religinių santykių su žydais ir Tarptautinio žydų komiteto tarpreliginiams santykiams atstovai. Pastarąjį susitikimą globojo Vengrijos katalikų vyskupų konferencija ir Vengrijos žydų bendruomenių federacija. Prieš atvykdama į Budapeštą žydų delegacija Vatikane buvo priimta popiežiaus Benedikto XVI audiencijoje.


Ar pagrįstos šnipų paieškos lietuviškos žiniasklaidos sferose

Gintaras VISOCKAS

Buvęs Krašto apsaugos ministerijos
viceministras Jonas Gečas (kairėje)
ir buvęs karinės žvalgybos
ir kontržvalgybos direktorius
Gintaras Bagdonas. Jie turėtų žinoti,
ar Povilas Malakauskas susijęs
su neteisėtu generolo
Jono Kronkaičio sekimu

Tikriausiai visi skaitėme politikos apžvalgininko Kęstučio Girniaus straipsnį „Keista pažintis: VSD ar minčių policija?“, paskelbtą pačioje lapkričio pabaigoje net dviejuose leidiniuose – interneto portale alfa.lt ir dienraštyje „Lietuvos žinios“. Neskaičiusiems trumpai priminsiu, kas jame buvo rašoma. Ogi įtakingas politikos komentatorius tvirtina, esą neseniai ne savo iniciatyva turėjęs susitikimą su lietuviškojo saugumo pareigūnu. Tas susitikimas nebuvęs džiugus. Mat VSD pareigūnas leido suprasti, esą K. Girniumi „domisi svetimos šalies saugumas“. Maža to: tos svetimos šalies saugumas, pasak VSD darbuotojo, „galbūt mėgins su K.Girniumi susitikti seminare ar kokiame nors kitame renginyje“.


Mitai apie permainas ir realybė

Aiškėja vis daugiau žalingų pasekmių, kurias sukels Permainų koalicijos parengtas „antikrizinis“ planas. Jeigu naujai formuojama Vyriausybė nuspręs ne tik naikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatas keleivių vežimui, bet ir padidins šio mokesčio tarifą iki 20 proc., Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ teigia, kad šalies savivaldybių išlaidos kompensacijoms už transporto lengvatas padidės apie 44 mln. Lt, o viso šalies biudžeto – 7 mln. Lt. Dar keliais milijonais padidės ir keleivius vežančių bendrovių mokami mokesčiai, o tai esą vers branginti autobusų bilietus. Sunki padėtis ir kurortuose. „Antikrizinis planas mus įstums į dar didesnę krizę. Negalėsime konkuruoti su šalių kaimynių kurortais“, – apie savo „perspektyvas“ teigia Palangos ir Nidos verslininkai. Jau dabar kurortų verslininkai gyvena sunkų metą: žiemos sezonui uždaromi turintys senas tradicijas, anksčiau visus metus dirbę viešbučiai. Tuo metu gydytojai perspėja, kad PVM lengvatos vaistams panaikinimas paveiks ne tik pacientus, bet ir medikus.  Ligonių kasos kompensuoja tik nustatytus paslaugų įkainius. Tad panaikinus PVM lengvatą, gydymui reikiamų medikamentų PVM teks dengti pačioms gydymo įstaigoms. Jeigu bus nurašomi PVM pinigai, t.y., įstaiga mokės padidintą PVM ir tai nebus kompensuota, tuomet jie bus atimami iš atlyginimų fondo. Atlyginimai pirmo lygio įstaigose gali sumažėti nuo 10 iki 15 proc., stacionaruose – dar daugiau.


Aleksandro Litvinenkos kelias

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Aleksandras Litvinenka

Lapkritį suėjo dveji metai, kai Londone buvo apnuodytas ir po kelių savaičių mirė Aleksandras Litvinenka. Buvęs FSB pulkininkas Didžiojoje Britanijoje gyveno nuo 2000 metų pabaigos. Jis išgarsėjo savo aštriais straipsniais, kuriuose kritikavo Kremliaus režimo veikėjus ir asmeniškai V. Putiną. Be to, yra išleidęs dvi knygas – „Lubiankos nusikalstama grupuotė“ ir „FSB sprogdina Rusiją“ (kartu su JAV istoriku J. Felštinskiu). Knygoje „FSB sprogdina Rusiją“ autoriai kaltina FSB teroristinių aktų organizavimu, pagrobimais ir nužudymais. Nuo 2003 metų A. Litvinenka bendradarbiavo su Ispanijos policijos pareigūnais, konsultavo juos kovos su organizuotu nusikalstamumu klausimais.


Dešimtoji „Šventosios gaidos“ šventė

Jolita ŽURAUSKIENĖ

S. Ordienės paveikslas atiteko Latvijos
moterų ansamblio „Iliuzija“ kolektyvui
(vadovas Raimonds Bumers)

Po Ukmergės kultūros centro skliautais dešimtą kartą skambėjo kamerinių ir vokalinių ansamblių dainos. Šį kartą konkurso dalyvių gretas papildė du kolektyvai iš Latvijos.

Renginį pradėjo kultūros centro merginų šokio grupė „Arabeska“, vadovaujama Jolantos Gražulevičienės. „Šventosios gaidos“ sumanytoja Zita Kosmanienė-Kviklienė džiaugėsi, kad konkursas, tradiciškai rengiamas Advento laikotarpiu, tebegyvuoja, džiugindamas atlikėjų ir klausytojų širdis. Z. Kviklienė pabrėžė, jog jos idėją rengti vokalinių ansamblių šventes konkursus palaikė Ukmergės muzikos mokyklos chorinio dainavimo skyriaus vedėja D. Petrikienė ir Panevėžio konservatorijos dėstytoja I. Paplonskienė. Pirmoji „Šventosios gaidos“ šventė buvo negausi, tačiau kiekvienais metais dalyvių gretos augo. 2001 metais šventėje rungėsi net aštuoniolika kolektyvų.


Vakaras su „Raskila“

Bronius VERTELKA

Dainuoja „Raskilos“ ansamblio moterys

Panevėžio Margaritos  Rimkevičaitės technologijos mokyklos folkloro ansamblyje „Raskila“ šoka, dainuoja ir groja šios mokyklos darbuotojai, jų šeimų nariai, buvę ir esami moksleiviai. Repertuare – lietuvių liaudies dainos, šokiai, rateliai ir instrumentinė muzika. Jubiliejinis ansamblio koncertas, skirtas jo 20 metų veiklai pažymėti, lapkričio 22-ąją vyko miesto Muzikiniame teatre.


Literatūrinio rudens susitikimai

Ginta KRIKŠČIŪNAITĖ

Elvyra Pažemeckaitė (kairėje)
su literatūros mokytojomis
Edita Dirsiene ir Sigita Trofimoviene

Spalio ir lapkričio mėnesiais Troškūnų Kazio Inčiūros vidurinėje mokykloje prisimenamas kraštietis Kazys Inčiūra. Šį lapkritį mokyklos bibliotekoje vyko renginys, skirtas Panevėžio poetės Elenos Mezginaitės atminimui. Poetę Lietuva pažino ir kaip gražių, lyriškų dainų tekstų kūrėją. Sovietiniais laikais nepamirštama kompozitoriaus A. Jagelevičiaus „Lino daina“, kurią atliko aktorių duetas V. Bagdonas ir K. Kazlauskaitė, ir prasidėjo renginys.


Garbūs metai kūrybai ne kliūtis

Bronius VERTELKA

V. Mikalausko menų mokyklos direktorę
Emiliją Krikščiūnaitę (dešinėje)
ir 91 metų slenkstį jau perkopusį
Juozą Bagdoną sieja meilė muzikai

Lapkričio 21-ąją Panevėžio dailės galerijoje vyko kompozitoriaus  Juozo Bagdono autorinis vakaras. Jis įėjo į V. Mikalausko menų mokyklos surengto VII tarptautinio religinės muzikos ir meno festivalio, skirto chorų globėjos šv. Cecilijos garbei, renginių ciklą. Vakare dalyvavo solistė Regina Juškienė, Panevėžio muzikinio teatro orkestras, to paties teatro mišrus choras, mišrus choras „Godos“, Panevėžio vokalinis kvartetas „Camerata“, V. Mikalausko menų mokyklos jaunių, mišrus ir Panevėžio kolegijos merginų chorai, Panevėžio apskrities šaulių rinktinės mišrus choras „Aukštaitis“.


Liūdnas pasivaikščiojimas senu vieškeliu

Vytautas BAGDONAS

Kadaise buvę ištaigingi Svėdasų
dvaro rūmai virsta griuvėsiais

Tuoj už Svėdasų (Anykščių r.) prasideda vieškelis, vedantis pro nemažą Bajorų kaimą Vaitkūnų kaimo link. Šis kelias buvo labai svarbus nuo senų laikų, nes jungė Svėdasus su Salomis. Svėdasų ir Salų dvarus valdė tie patys garsieji Radvilos, vėliau dvarai atiteko italų kilmės grafų Marikonių (Mariconi) giminei.

Atkurta dalis kelio

Aišku, tarp dviejų dvarų, vėliau išaugusių iki nemažų miestelių, reikėjo kelio. Ir baudžiauninkų sutemptais akmenimis, suvežtu žvyru buvo nutiestas vieškelis. Šis kelias buvo svarbus prieškario metais, juo ūkininkai veždavo išaugintus linus į Panemunėlio linų fabriką, jaunuoliai važiavo mokytis į 1924 metais įkurtą Salų žemės ūkio mokyklą, o sodiečiai pasiekdavo bažnyčias, turgus…


Kitas puslapis

Marija MACIJAUSKIENĖ

Laima Levickienė

Mudvi su seseria pradėjome lankyti Kauno „Aušros“ mergaičių gimnazijos V klasę ir gyvenome pas mano krikšto mamą dr. J. Žakovičaitę  rašytojo E. Malco tėvų name Vytauto prospekte, kuriame vėliau, iškeldinus gyventojus, įsikūrė „Kauno dienos“ redakcija. Buvo 1945-ieji, tad pas tetą buvo ir daugiau prisiglaudusių. Tarp tų priklydėlių buvo ir Ieva Andrulytė. Mes tada nežinojom, kad ji – garsioji prieškario Šiaulių mergaičių gimnazijos direktorė, kurios globon tėvai mus ketino atiduoti, kai tik baigsime Pakruojo pradžios mokyklą.


Rusijos vienuolynai

Bronius VERTELKA

Panevėžio fotografijos galerijos
direktorė Marija Čičirkienė,
Palangos miesto savivaldybės
viešosios bibliotekos direktorius
Kęstutis Rudys ir palangiškis
fotomenininkas Adas Sendrauskas

Lapkričio 26-ąją Panevėžio fotografijos galerijoje vyko palangiškio fotomenininko Ado Sendrausko fotografijos darbų paroda „Stačiatikių vienuolynai“, skirta Novgorodo 1150 metų įkūrimui ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Joje eksponuojamos 45 nuotraukos.

Gauti leidimą fotografuoti stačiatikių vienuolynuose nebuvo taip paprasta, bet esant dideliam norui viskas įmanoma. O Novgorodas palangiškį traukė ir tuo, kad ten jis sutiko būsimąją žmoną Viktoriją, sulaukė dviejų sūnų. Buvo metas, kai aktyviai sportavusiam Adui buvo pasakyta: ne tau gyventi Lietuvoje.


Kuršiai – baltų vikingai

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Kuršių moterų smeigtukas trikampe
galvute su grandinėle. VIII-IX a.,
žalvaris. (Palangos kapinynas)

Lapkričio 19-ąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Kuršiai – baltų vikingai“. Viena didžiausių muziejaus salių pilna eksponatų, rastų kasinėjant kapinynus. Atėjusių lankytojų dėmesį patraukia žemėlapis, parengtas Gyčio Grižo. Jį pastudijavę, įsitikinome, kad viena iš gausiausių baltų genčių – kuršiai – gyveno visame Baltijos pajūryje iki pat Gotlando. Jų žemės iš vakarų skalavo jūra, rytuose jas ribojo Minijos upės baseinas, pietuose – lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje kuršių žemės siekė Ventos upės žiotis. (Taip buvo VI-VII a., kai susiformavo genties teritorija.) X-XI a. kuršiai gyveno beveik visame Kuršo pusiasalyje. Istorikai nustatė, jog Kuršė buvo apie trisdešimt svarbesnių centrų. Vokiečių šaltiniuose minimos devynios kuršių žemės ir apie pusantro šimto gyvenviečių. X-XII amžiaus – kuršių klestėjimo laikai. Administracinį centrą sudarė piliakalniai, kelios gyvenvietės, kapinynas, alkvietė. Manoma, kad ankstyviausių miestų užuomazgos susidarė kuršių, pačios turtingiausios baltų genties, žemėse. Pajūrio žemės nėra derlingos, todėl nustatyta, kad kuršių klestėjimo laikotarpiu būta vikingų (karių, pirklių ir jūrų plėšikų). Kuršiai siaubė danų ir švedų pakrantes, bet nedrįsdavę apsigyventi užgrobtose žemėse. Kuršių laivai buvo panašūs į skandinavų vikingų laivus, jūrų mūšių taktika – gerai apgalvota. Sutelkę jėgas jie atrėmė vokiečių puolimą, tačiau užimti Rygą pristigo jėgų. Metraštininkai pastebėjo, kad Kurše gyvena žiaurūs žmonės, kurie turi daug turto, geriausių žirgų. Tačiau kuršių stiprybė baigėsi XIII a., kai Livonijos ordinas klasta užėmė dalį kuršių žemių, pradėjo plėšikauti, žudyti žmones. Kuršiai traukėsi į Žemaitiją, dalis jų susiliejo su vietos gyventojais. Kuršių kalba išnyko XVI-XVIII a.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija