Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Likimai
Mums rašo
Pasaulis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kuršiai – baltų vikingai

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Kuršių pasaginės segės zoomorfiniais galais. XII-XIII a., žalvaris (Griežės kapinynas, Mažeikių r.)

Kuršių moterų smeigtukas trikampe galvute su grandinėle. VIII-IX a., žalvaris. (Palangos kapinynas)

Kuršių vyrų lankinė aguoninė segė. X-XI a., žalvaris (Palangos kapinynas) Lietuvos nacionalinio muziejaus atvirukai

Lapkričio 19-ąją Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta paroda „Kuršiai – baltų vikingai“. Viena didžiausių muziejaus salių pilna eksponatų, rastų kasinėjant kapinynus. Atėjusių lankytojų dėmesį patraukia žemėlapis, parengtas Gyčio Grižo. Jį pastudijavę, įsitikinome, kad viena iš gausiausių baltų genčių – kuršiai – gyveno visame Baltijos pajūryje iki pat Gotlando. Jų žemės iš vakarų skalavo jūra, rytuose jas ribojo Minijos upės baseinas, pietuose – lamatiečiai, turėję bendrus su kuršiais protėvius, šiaurėje kuršių žemės siekė Ventos upės žiotis. (Taip buvo VI-VII a., kai susiformavo genties teritorija.) X-XI a. kuršiai gyveno beveik visame Kuršo pusiasalyje. Istorikai nustatė, jog Kuršė buvo apie trisdešimt svarbesnių centrų. Vokiečių šaltiniuose minimos devynios kuršių žemės ir apie pusantro šimto gyvenviečių. X-XII amžiaus – kuršių klestėjimo laikai. Administracinį centrą sudarė piliakalniai, kelios gyvenvietės, kapinynas, alkvietė. Manoma, kad ankstyviausių miestų užuomazgos susidarė kuršių, pačios turtingiausios baltų genties, žemėse. Pajūrio žemės nėra derlingos, todėl nustatyta, kad kuršių klestėjimo laikotarpiu būta vikingų (karių, pirklių ir jūrų plėšikų). Kuršiai siaubė danų ir švedų pakrantes, bet nedrįsdavę apsigyventi užgrobtose žemėse. Kuršių laivai buvo panašūs į skandinavų vikingų laivus, jūrų mūšių taktika – gerai apgalvota. Sutelkę jėgas jie atrėmė vokiečių puolimą, tačiau užimti Rygą pristigo jėgų. Metraštininkai pastebėjo, kad Kurše gyvena žiaurūs žmonės, kurie turi daug turto, geriausių žirgų. Tačiau kuršių stiprybė baigėsi XIII a., kai Livonijos ordinas klasta užėmė dalį kuršių žemių, pradėjo plėšikauti, žudyti žmones. Kuršiai traukėsi į Žemaitiją, dalis jų susiliejo su vietos gyventojais. Kuršių kalba išnyko XVI-XVIII a.

Gali kilti klausimas, kodėl mus, XXI a. gyventojus, domina kone prieš pusantro tūkstantmečio metų susiformavusi gentis? Į šį klausimą atsakė Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė. Anot jos, Britų muziejuje germanams skirtos ekspozicijos yra paskutinės rytų link. Už jų – tuščia vieta.

Tai sukėlė Latvijos nacionalinio istorijos muziejaus (direktorus Arnis Radinš) ambicijas. Šis muziejus daugiau nei prieš dešimt metų pradėjo vykdyti projektą apie baltų proistorę bei archeologinius tyrinėjimus. 2003 metais prie projekto prisijungė Lietuvos nacionalinis muziejus. Bendradarbiavimas davė gerų rezultatų: rengiamos parodos, leidžiami katalogai, organizuojamos konferencijos, atskirais leidiniais išleidžiamos pranešimų tezės ir net patys pranešimai. „Kuršiai, žiemgaliai ir sėliai buvo tos baltų gentys, kurios dalyvavo latvių ir lietuvių etnogenezėje – dalis jų palikuonių šiandien yra latviai, o kita – lietuviai. Dabartinė Latvijos ir Lietuvos siena atitinkanti kryžiuočių užkariavimus XII a.; galutinai nusistovėjo XV a., kaip siena tarp Livonijos ordino ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės“, – rašoma Muziejaus parengtoje medžiagoje. Tai mūsų istorijos ištakos, todėl kuršiai kaip ir kitos baltų gentys turėtų dominti kiekvieną.

Kuršiai buvo pagonišką tikėjimą išpažįstanti baltų gentis. Iš pradžių jie savo mirusiųjų nedegindavo, tačiau vėliau, VIII a. pabaigoje iš prūsų perėmė deginimo paprotį. Iki XI a. gyvavo abi tradicijos. Paskui įsivyravo tik deginimo paprotys. Mirusieji buvo deginami specialiose laužavietėse. Po to pelenai laidojami. Ištyrinėti Palangos, Įpilties (Kretingos raj), Gargždelės (Kretingos raj.), Griežės (Mažeikių raj.) ir kiti kapinynai. Juose rasti papuošalai, ginklai, net Romos imperijos monetos liudija kuršių turtingumą. Parodos kuratorė Archeologijos skyriaus vedėja Eglė Griciuvienė prašė atkreipti dėmesį į kiekviename kape rastas žalvarines įvijas – amžinumo simbolį, į gausius gintaro amuletus, į stipriausią, tuo metu buvusią ginkluotę (kirvius, ietis, kalavijus, šalmą), į ištaikingus vyrų ir moterų papuošalus, pagamintus iš žalvario ir sidabro. Kaip žinome, šių metalų Kurše nebuvo, teko juos atsigabenti iš kitų šalių, o tai nepigiai kainavo. Tai kalba apie tai, kad kuršių gentis buvo turtinga.

Bendras Latvijos ir Lietuvos nacionalinių muziejų projektas, tyrinėjant baltų gentis tęsiasi. Jo pabaigoje – baltų archeologijos konferencija ir paroda.

© 2008 „XXI amžius“