|
Permainų kryžkelėje
Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS
Lietuvoje jau suformuota Seimo vadovybė, žinomi visų komitetų vadovai. Pirmąja Seimo pirmininko pavaduotoja išrinkta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė Irena Degutienė, kita pavaduotoja Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Lapkričio 27 dieną Seimas 89 balsais už, 26 prieš ir 16 susilaikius pritarė Andriaus Kubiliaus kandidatūrai į Vyriausybės vadovo postą. Formuojama naujoji vyriausybė, kuriai teks imtis šalies valdymo šioje nelengvoje situacijoje.
Deja, su dabartine Lietuvos finansine padėtimi ir taupymo planais visai nesisieja Krašto apsaugos ministerijos vadovų sprendimas paskirti premijoms 20 milijonų litų. Sunku suvokti tokius ministro J. Oleko ir jo aplinkos sprendimus. Jei premijoms butų skirta 3-4 milijonai litų, tai dar būtų galima suprast, bet kai ši suma siekia dvi dešimtis milijonų, tai jau primena puotą maro metu. Pats J. Olekas teisinasi, kad premijos buvo išmokėtos teisėtai, bet tokie pasiteisinimai skamba neįtikinamai.
Aiškėja ir daugiau nueinančios valdžios abejotinų ir nusikalstamų sprendimų. Lapkričio 19 dieną STT atliko kratas Ūkio ministerijoje, buvo paimti dokumentai iš ministerijos sekretorius Aniceto Ignoto ir Energetikos departamento vadovės Virginijos Pažūsienės kabinetų. Tiriami galimi piktnaudžiavimai įkuriant Suskystintų dujų terminalą. Jame valstybei priklauso 80 proc. akcijų, o bendrovei Achema 20 proc. akcijų. STT pareigūnai ir prokurorai įtaria, kad buvo klastojami kai kurie dokumentai.
Lapkričio 24 dieną policijos pareigūnai sulaikė buvusį prezidento A. Brazausko patarėją Albiną Buzūną, kuris iš vieno Vilniaus verslininko reikalavo 150 tūkst. litų. A. Buzūnas buvo ne tik prezidento A. Brazausko patarėjas, bet ir 1993 metų pradžioje vykusios jo rinkimų kampanijos finansinis rėmėjas. A. Buzūnas buvo tarp pagrindinių rėmėjų kartu su EBSW, Luoke ir Mažeikių verslininku Romu Marcinkevičiumi. Buzūno reputacija jau seniai buvo abejotina. Sovietmečiu jis buvo prokuroras ir Teisingumo ministerijos valdininkas, 1987 metais įkūrė kooperatyvą. Tuo metu naujasis verslininkas suartėjo ir su Vilniaus brigados vadeivomis. 1993-1994 metais Buzūnas dirbo Brazausko patarėju, iš šio posto pasitraukė po vadinamojo kostiumų skandalo (kai paaiškėjo, kad už valstybės lėšas šio patarėjo iniciatyva buvo pripirkta daugybė nereikalingų apdarų, dalį kurių išsidalijo prezidentūros darbuotojų bičiuliai). 1997 metais jis parėmė kandidato į prezidentus A. Paulausko rinkimų kampaniją 125 tūkstančiais litų. Šiuo metu jis yra kelių bendrovių akcininkas, viena šių bendrovių užsiima statybų verslu, kitos dvi bendrovės užsiima naudotų baldų importu ir prekyba. Teisėsaugos pareigūnai turėjo surinkę operatyvinių duomenų, kad A. Buzūnas užsiėmė cigarečių ir spirito kontrabanda, reketavo kitus verslininkus, tačiau iki šiol nebuvo pradėtas nė vienas ikiteisminis tyrimas.
Pažvelgus į praeityje valdžiusius politikus ir pareigūnus, galime suprasti, kodėl mūsų šalis atsidūrė tokioje situacijoje. Mat A. Buzūno atvejis toli gražu ne išskirtinis. Dabartinis laikinasis premjeras G. Kirkilas dar 1992-1996 metais buvo minimas įvairiose abejotinose istorijoje. Pirmiausiai vadinamųjų LKP pinigų aferoje. Tada LKP pinigai buvo išgrobstyti, bet ši istorija taip ir liko neištirta. Kita istorija ne mažiau skandalinga. 1993 metų sausio 3 dieną įkuriamas Ekspres bankas, kurio vienu iš pagrindinių akcininkų tapo G. Kirkilo žentas J. Basalykas. Įdomu, iš kur pinigų banko įkūrimui gavo šis buvęs I. Tiomkino dirbtuvių suvirintojas? Tad daugelis žinančių šią situaciją žmonių pagrįstai teigia J. Basalykas buvo tik statytinis. Kitais minėto banko akcininkais tapo įtakingi kriminaliniai veikėjai Rimantas Grainys ir Vladimiras Naidūnas. Nors 1994 metų viduryje oficialiai pripažinta, kad Ekspres bankas įkurtas pažeidžiant įstatymus, Lietuvos banko vadovas K. Ratkevičius leido bankui toliau veikti. Galiausiai 1995 metų rudenį bankas bankrutavo, žmonės prarado indėlių daugiau kaip už 30 milijonų litų. Tuo metu vienas iš pagrindinių šio banko akcininkų R. Grainys jau buvo nebegyvas jis žuvo 1995 metų gegužę Vilniuje, jo automobilyje sprogus bombai. Tie, kas 1992-1996 metais pasipelnė iš žlugusių bankų ir bankelių, kas sugebėjo pasipelnyti iš įvairių aferų, pradinį kapitalą susikūrė iš LKP ar KGB pinigų, dabar jau yra oligarchai ar tariamai neturtingi politikai. Tačiau tokių politikų žmonos ir kiti giminaičiai disponuoja didžiuliais turtais, yra viešbučių, draudimo bendrovių ir kitokių verslo objektų savininkai.
Be abejo, Lietuvai būtinos ekonominės ir socialinės reformos. Tačiau reikia suvokti, kokioje situacijoje esame atsidūrę. Šiuo metu įsigalėjusi oligarchinė sistema daugumai mūsų krašto žmonių yra nepalanki. Kokie yra oligarchijos požymiai? Tai rodo valstybėje įsigalintys klaniniai ryšiai, kai priimami tam tikri įstatymai ir sprendimai, reikalingi ir naudingi ne daugumai piliečių, o tik siauroms interesų grupėms. Tai įrodė Alitos ir Alytaus tekstilės privatizavimo aferos, didžiulė Dujotekanos įtaka Lietuvos politiniams procesams ir Leo LT istorija, apie kurią ne kartą rašyta ir kuri pretenduoja tapti amžiaus afera. Abejotinas ir Europos Sąjungos lėšų skirstymo skaidrumas ryšių su valdžios grupuotėmis neturintiems žmonėms sunku gauti paramą, o oligarchai per keletą metų atsiriekė sau po riebų kąsnį. V. Uspaskicho ir jo žmonos bendrovės gavo per 30 milijonų litų ES lėšų, A. Boso ir M. Gusiatino bendrovės per 40 milijonų. Oligarchija įsigali, kai tam tikrų turtingų abejotinos reputacijos veikėjų rankose atsiduria verslo, žiniasklaidos ir politinė kontrolė. Lietuvoje oligarchijos įsigalėjimas akivaizdus. Jis pasireiškia kaip monopolinio kapitalizmo diktatas politinėje sferoje, be to, oligarchijos įtaka vis ryškiau jaučiama ir žiniasklaidoje.
Praėjusią savaitę nuspręsta, kad elektros kainos nuo Naujųjų metų nekils. Tai teisingas sprendimas, nes planai kelti elektros kainas 7-8 centais tikrai nebuvo pagrįsti. Dabartinėje situacijoje būtų pagrįstas elektros kainų kilimas nebent 1-2 centais. Kainų klausimai šuo metu yra esminiai. Artimiausiu metu nekils atlyginimai mokytojams, gydytojams, kitiems valstybinio sektoriaus darbuotojams, pensijų kėlimo klausimai bus sprendžiami ne anksčiau kaip gegužės mėnesį. Privačiose įmonėse atlyginimai praktiškai jau nekyla, dažnai netgi mažėja. Tokioje situacijoje svarbu reguliuoti elektros kainas, stebėti padėtį rinkoje, ar atskirose ekonomikos šakose nevykdomi karteliniai susitarimai, galintys turėti įtakos kainų politiką ir rinkos santykius.
Neseniai Lietuvos radijo laidoje Tarp svarstyklių dalyvavę žymūs visuomenės veikėjai teisininkas, buvusio Seimo narys K. Čilinskas ir filosofas prof. B. Genzelis aptarė dabartinę Lietuvos padėtį ir tolesnes mūsų šalies raidos perspektyvas. Lietuva virto tikra oligarchine valstybe. Oligarchai krašte tvarkosi tarsi nuosavame kieme, grobsto valstybines žemes, miškus, ir kol kas niekas jų nestabdo, sakė B. Genzelis. Reikia, kad susikurtų pilietinė visuomenė. Vakaruose nemažai partijų susikūrė iš profsąjungų. Todėl jei Lietuvoje sparčiau kursis, augs ir stiprės profsąjungos, jeigu jos užsiims aktyvia veikla daug galima pasiekti. Daugelis lemiamų permainų pradedama iš apačios. Šiuo metu Lietuvoje sparčiai vystosi kapitalistinės santvarkos procesai, kuriuos Vakarų Europos šalys praėjo per ilgą laikotarpį. Mūsų šalyje jie vystosi pagreitintu tempu, todėl ir šio proceso pasekmės juntamos ryškiau, klaidos skaudžiau atsiliepia šalies ekonomikai ir daugumos piliečių padėčiai. Žmonės jaučiasi nesaugūs, jų interesai prastai atstovaujami aukščiausios valdžios struktūrose. K. Čilinskas, komentuodamas dabartinę situaciją ir tolesnes perspektyvas, teigė: Lietuvoje susikūrė Lotynų Ameriką primenanti santvarka. Tam, kad pasiektume teigiamų permainų, pirmiausia reikia atstatyti konstitucinę santvarką. Pakeisti dabartinę padėtį bus sunku, bet įmanoma. Tai bus ilgas kelias. Reikia naujų idėjų, ryžtingų ir pilietiškų žmonių susitelkimo.
Kaip rodo XX amžiaus istorija, tikros demokratinės permainos įvyksta, kai į valdančiuosius postus ateina atsakingi ir patriotiški vadovai ir kai visuomenė yra nusiteikusi ryžtingoms permainoms. F. Ruzveltas, Š. de Golis ir kiti ryžtingi šalių vadovai reformatoriai atėjo kritiniais momentais, kai vidaus politinė bei ekonominė padėtis buvo pasiekusi kritinę ribą ir visuomenė atsidurusi aklavietėje.
Šiuo metu pasaulio šalių ekonomiką krečia finansinės rinkos pokyčiai, kurie neišvengiamai paliečia daugumos žmonių gyvenimą, suardo nusistovėjusią sistemą. Masiniai neramumai Islandijoje, per Vengriją ir Turkiją nuvilnijusios demonstracijos rodo, kad šie procesai paliečia ir kur kas ekonomiškai stipresnes nei Lietuva valstybes. Kol kas Lietuvoje profsąjungos silpnos, tačiau gal šis kritinis momentas paskatins jų kūrimąsi. Paprastiems žmonėms reikia išgyventi, aprūpinti savo šeimų būtiniausias reikmes, užtikrinti orų rytojų. Todėl valdžios privilegijos jiems sukeldavo pagrįstą pyktį. Gerai, kad Seimo pirmininko pavaduotojas Č. Stankevičius ir kiti politikai imasi iniciatyvos mažinti įtakingų valdžios pareigūnų algas 15-20 proc. ir apkarpyti įvairias privilegijas.
© 2008 XXI amžius
|