Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Kai ėmė galvoti garsiai

Bronius VERTELKA

Lentą atidengė buvęs Sąjūdžio Panevėžio grupės atsakingasis sekretorius Kazys Grabys ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Kovo 11-osios Akto signataras Julius Beinortas

Kalba dailininkas Zigmantas Plėštys. Greta jo – Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejaus vedėja Emilija Juškienė

Paskutinį lapkričio penktadienį ant Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos pastato sienos buvo atidengta Lietuvos Sąjūdžio Panevėžio grupės susikūrimo 20-mečiui skirta lenta bei pristatytas fotoalbumas „Sąjūdis Panevėžyje“. Iškilmes pradėjęs miesto Tarybos narys Algirdas Blažys trumpai apžvelgė Sąjūdžio nueitą kelią, o buvęs Panevėžio sąjūdžio atsakingasis sekretorius Kazys Grabys bei  Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo akto signataras Julius Beinortas atidengė lentą.

Paskui rajono pedagogų švietimo centro salėje buvo pristatytas fotoalbumas „Sąjūdis Panevėžyje“, kurį parengė  Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejus. Jame publikuoti 14 panevėžiečių fotografų darbai iš Panevėžio kraštotyros muziejaus fotonuotraukų rinkinio. Fotografijose užfiksuota 1988-1991 metų Sąjūdžio Panevėžio grupės veikla, tremtinių palaikų iš Sibiro pargabenimas, pirmasis Gedulo ir Vilties dienos minėjimas bei kiti svarbūs to meto įvykiai. Fotoalbume daugiausia jau  šviesaus atminimo fotografo Jono Ambraškos nuotraukų.

Lietuvos nepriklausomybės akto signataras Julius Beinortas prisiminė, kad jų Sąjūdžio grupę, susirinkusią į tuometinę rajono kultūros namų salę, pašventino kun. Robertas Pukenis. Kada tikintieji prie Kristaus Karaliaus Katedros laukė atvykstant kardinolo Vincento Sladkevičiaus, gal pusė šios grupės narių klausė, kaip prie jo elgtis. Juos priėmęs kardinolas buvo itin nuoširdus ir draugiškas.

Dailininkas Zigmantas Plėštys sakė, jog tą šventinimą kun. R. Pukeniui priminė sovietinė valdžia, kai jis remontavo Uliūnų bažnyčią. Kas apie tai pranešė, buvusiam Sibiro lagerininkui iki šiol yra neįminta paslaptis, nes  susirinkime dalyvavo visi pažįstami. Menininkas ragino nepamiršti Sąjūdžio darbų – rajono mokyklų moksleiviai užrašinėja jo dalyvių prisiminimus. Daug šioje srityje nuveikė Naujamiesčio vidurinė mokykla.

Miesto tarybos narys Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras J. Beinortas teigė, jog svarbiausia, kad lietuviai sugebėjo išlaikyti savo tautiškumą, atkūrė valstybę bei pradėjo galvoti garsiai.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2008 „XXI amžius“