Pirmasis puslapis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apmulkinti du milijonus lietuvių – lengva

Gintaras VISOCKAS

Gruodžio 2-ąją Vilniuje, Mokslų Akademijos salėje vyko mokslinė konferencija „Sąjūdžio vertybės ir jų likimai“. Joje dalyvavo daug žymių politikos, visuomenės, kultūros, žiniasklaidos atstovų. Tarp jų – Kovo 11-osios Akto signatarai – filosofai Romualdas Ozolas ir Bronislavas Genzelis, Zigmas Vaišvila, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Povilas Gylys, advokatas Kęstutis Čilinskas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius Darius Varanavičius, ekonomikos analitikas Raimundas Kuodis. Konferencija užtruko iki vėlyvos popietės. Perskaityta keliolika vertingų pranešimų, nors nė viena kalba nebuvo optimistinė. Visi konferencijos organizatoriai, pranešėjai bei svečiai pripažino, jog Sąjūdžio vertybių, kurios buvo deklaruojamos Atgimimo pradžioje, nūnai neliko nė kvapo.

Vinco Kudirkos poezijos simbolika

Elvyra USAČIOVAITĖ

Neseniai Vilniuje buvo surengta tapytojo Šarūno Saukos paroda, kurioje buvo paveikslas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Jame pavaizduoti J. Jablonskis, S. Daukantas, Darius ir Girėnas, Kudirka ir daugelis kitų, Lietuvai nusipelniusių žmonių. Šioje drobėje yra moters – Lietuvos – figūra, kuri stovi nugarą atsukusi žiūrovui. Taigi paveikslo herojai mato jos veidą, o žiūrovas jos nemato ir nežino, kas tai yra.

Tauta: nuo perestroikos iki nepriklausomybės. Kas toliau?

Zigmas VAIŠVILA

Likimas lėmė, kad šioje istorinėje salėje Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis (toliau – LPS arba Sąjūdis) gimė 1988 m. birželio 3 dieną renginyje, visuomenei paskelbtame kaip valstybinės komisijos Lietuvos TSR Konstitucijos pataisoms ruošti veiklos gairių pristatymas. Laikas prisipažinti, kad tai buvo tik formalus pretekstas, kurį ekspromtu teko pasiūlyti tuometiniam Mokslų akademijos vyriausiajam moksliniam sekretoriui a. a. akademikui E. Vilkui, siekiant gauti šią salę renginiui, kurio metu tikėtasi suvienyti įvairias aktyvias visuomenės jėgas. Komisijos nariais buvo E. Vilkas, J. Bulavas, R. Rajeckas, A. Buračas, A. Juozaitis, kiti žinomi asmenys. Formalus renginio formatas buvo šios komisijos narių paruoštų pasiūlymų pristatymas visuomenei.

Žvilgsnis į buvusius įkalinimo ir tremties kraštus iš antros pusės

Vytautas GULIOKAS

Krasnojarsko „Memorialo“ pirmininkas Aleksejus Babijevas Nuotrauka iš www.krasrab.com

Daugelio mūsų tautiečių, patyrusių politinio kalinio arba tremtinio dalią, biografijoje pasilikęs Rusijos Krasnojarsko krašto pavadinimas. Sugrįžusių į tėvynę išgyvenimai ir kančios šiame krašte aprašyti daugyje prisiminimų ir lieka ateinančioms kartoms. Beveik visame krašte yra išlikusių mūsų tautiečių kapaviečių. Jų šiandieninės būklės liudininkais  tampa „Misija Sibiras“ ekspedicijų dalyviai. 2007 metų vasarą ekspedicija aplankė šio krašto Manos upės baseino rajoną: tvarkė apleistas kapavietes, susitiko su ten likusiais lietuviais, dėl įvairiai susiklosčiusių aplinkybių negrįžtamai prarandančiais ryšį su savo tėviške. Krasnojarsko mieste veikia Krasnojarsko regioninė lietuvių kultūrinė autonomija „Lietuva“, kuri dėl milžiniškų krašto plotų (jo plotas daugiau nei 40 kartų didesnis nei Lietuvos) nėra pajėgi aprėpti visus ten gyvenančius tautiečius.