Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Lietuva. Pasaulis
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Šventinio Betliejaus džiaugsmai ir rūpesčiai

Mindaugas BUIKA

Palestiniečių krikščionių Emilio ir Nadios Banurų šeima, gyvenanti netoli Betliejaus, ruošiasi šv. Kalėdoms

Jėzaus Gimimo grota Betliejuje

Pranciškonų kustodo kalėdinės įžvalgos

Šventųjų Kalėdų išvakarėse mūsų akys vėl krypsta į Šventąją Žemę, į Jėzaus Kristaus gimtąjį Betliejų. Didžiojo Gimimo proga Palestinos šventųjų vietų globėjos Pranciškonų kustodijos vadovas kunigas Pierbatista Picabala, OFM, primena paraginimą iš šv. Luko evangelijos: „Bėkime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė“ (Lk 2, 15). Taip prieš du tūkstančius metų vietiniai piemenys atsiliepė į angelų jiems perduotą žinią, kad Kūdikio Jėzaus gimimas – tai Dievo garbės danguje išraiška, nešanti ramybę žemės žmonėms, kurie tiki Jo meile.

Nepaisant visų dabartinio politinio ir ekonominio gyvenimo sunkumų, kurie vėl bandomi įvardyti kaip „istoriniai“ ir pretenduoja užgožti visus kitus sielos pojūčius, beveik neįmanoma atsispirti kalėdiniam iššūkiui, jog „Dievas realiai įžengė į pasaulį“, nešdamas viltį ir mums. „Ir kaip piemenys tuomet tamsoje bėgo prie Grotos, mes taip pat, nepaisant visko, tampame džiaugsmo ieškotojais“, – teigia tėvas P. Picabala. Jis pastebi, jog galbūt šių dienų žmonėms trūksta anuometinio paprastumo, bet prigimtinis širdies nerimas bei šviesos poreikis lieka toks pat. Pagaliau angelų pranešimas apie įvykį, pakeitusį istorijos eigą, yra skirtas visų laikų žmonėms. Todėl Betliejuje visiems reikia ieškoti ir rasti atsaką į „sielą draskančias problemas“.

Kalbėdamas apie dabartinės ekonominės krizės iššūkius, Šventosios Žemės kustodas pažymėjo, kad ji gerokai sukrėtė dabartinės materializmu persisėmusios visuomenės „self-sufficiency“ („pakankamumo savyje“) iliuzijos pagrindus. Iš tikrųjų padėties trapumą dabar gali pajusti visi – ir išeities neieškantys valstybių vadovai, ir bankrutuojantys bankininkai, ir darbą prarandantys statybininkai ar stojančių automobilių gamyklų darbininkai. „Buvimas vargšu arba tapimas vargšu iškyla kaip reali galimybė kiekvienam.“ Tačiau už šio išorinio skurdo bruožų reikia atrasti ir patiriamą gilųjį, vidinį neturtą. Būtent tai juto Betliejaus piemenys, kurie tamsią naktį skubėjo prie Prakartėlės.

„Broliams pranciškonams, kurie gyvena Šventojoje Žemėje, piligrimystė kalėdinę naktį į Betliejų yra išpuoselėta ir brangi tradicija. Bet šiais metais labiau nei bet kada mes esame tikri, kad neliksime vieniši ieškodami Kūdikio“, – tvirtina kunigas P. Picabala. Šiemet į liturgines iškilmes kartu su Betliejaus ir Šventosios Žemės krikščionimis įsijungs gausios grupės maldininkų, atvykusių iš viso pasaulio šalių, o šimtai milijonų „nematomų piligrimų“ savo sielos gelmėje slėpiningu būdu skubės į Betliejų, dalydamiesi džiaugsminga viltimi. „Kartu mes rasime tą bejėgį Kūdikį, kuris šaltoje Grotoje nesibijo būti vargšu, kadangi neša mums Dievo meilę“.

Piligriminių kelionių bumas

Kiek netikėtas, bet džiugus faktas yra tai, kad, nepaisant vis dar esamos sudėtingos politinės situacijos Palestinos arabų ir Izraelio konflikte, šiemet Betliejus ir visa Šventoji Žemė išgyvena tikrą piligrimysčių bumą. Lapkričio antroje pusėje Palestiniečių savivaldos turizmo ministerija iškilmingai apdovanojo milijoninį Betliejaus lankytoją, kuriuo tapo lenkų piligrimas Andžejus Čarneckis. Milijoninio lankytojo apdovanojimo ceremonija tapo švente visam Betliejaus miestui, o kartu ir reklama, skatinančia turistus bei maldininkus iš viso pasaulio atvykti į Jėzaus gimtąjį miestą.

Kaip žinome, dar neseniai turistų srautus apribojo arabų ir žydų kovų pasekmės. Tačiau 2008-aisiais piligrimysčių skaičius išaugo. Prieš Kalėdų šventes interviu Azijos katalikų žinių agentūrai „Asia News“ vyriausias kustodas kunigas P. Picabala pripažino, jog tai iš tikrųjų neįprastas reiškinys: tiek maldininkų Šventojoje Žemėje nėra buvę netgi iki šiol rekordiškais laikytais jubiliejiniais 2000-aisiais metais. Praėjusios vasaros laikotarpiu Betliejaus viešbučiuose pritrūko vietų. Be abejonės, čia galbūt turėjo įtakos ir tai, kad Betliejuje kainos yra žemesnės nei Jeruzalėje, todėl turizmo agentūroms lengviau pritraukti keliautojus į šį miestą.

Palestiniečių valdžia vertina, kad iki metų pabaigos vakarinis Jordano krantas (su Betliejumi) susilauks 1,6 milijono užsienio lankytojų, tai yra du kartus daugiau nei 2007-aisiais. Informacijos ministerija teigia, kad dėl piligrimysčių bangos atsirado 12 tūkstančių naujų darbo vietų. Šio srauto didėjimui įtakos turėjo tai, kad Šventojoje Žemėje dabar jaučiamas abipusis rūpinimasis saugumu (išskyrus Hamas radikalų valdomą Gazos ruožą), kad ir su pertrūkiais, tačiau nuolat vykstantis Izraelio ir Palestiniečių vadovybės dialogas. Tačiau, anot tėvo P. Picabalos, dėl išaugusio piligrimysčių skaičiaus pirmiausia reikia dėkoti Bažnyčiai visame pasaulyje. „Parapijų kunigai, bendruomenės, vyskupai ir vyskupų konferencijos nuolat kviečia tikinčiuosius aplankyti Šventąją Žemę“, – džiaugiasi už šventųjų vietų priežiūrą atsakingas dvasininkas. Krikščionims vizitas Šventojoje Žemėje turi dvigubą prasmę: pirmiausia, tai su Išganytojo gyvenimu ir veikla susijusių šventų vietų aplankymas, kas yra tiesiog privalu, o kartu ši kelionė yra solidarumo išraiška su vietinėms krikščionių bendruomenėms, kurios tokiu būdu jaučia visos Bažnyčios artumą.

Sulaikyti krikščionis nuo išvykimo

Betliejaus meras krikščionis Viktoras Batarsė „Asia News“ agentūrai kalbėjo, jog tikisi, kad šiemet į katalikų Kalėdas atvyks apie 30 tūkstančių piligrimų, o į vėliau celebruojamas stačiatikių Kalėdas – daugiau kaip 20 tūkstančių. Didžiausią naudą iš to turės suvenyrus darantys amatininkai, prekybininkai ir viešbučių savininkai, kurių didžioji dalis yra palestiniečiai. Ilgą laiką ant bankroto ribos buvę šios verslo struktūros dabar tiesiog atgimsta: atsidaro nauji viešbučiai ir restoranai. V. Batarsė sako, kad toks ekonomikos pagyvėjimas gali padėti įtikinti vietos gyventojus krikščionis atsisakyti  emigracijos, nes iki šiol vyravo tokia tendencija. Dabar iš 35 tūkstančių Betliejaus gyventojų tik 40 proc. yra krikščionys, o kiti musulmonai. O XX amžiaus viduryje krikščionys dar sudarė didžiąją daugumą Jėzaus gimtojo miesto gyventojų.

Kunigas P. Picabala taip pat sutinka, kad ekonomikos suklestėjimas gali krikščionis sulaikyti nuo išvykimo iš Betliejaus. Tačiau yra ir kitų problemų, kurios  susijusios ne tik su darbo stygiumi. Kustodas atkreipė dėmesį į Izraelio pastatytą aukštą sieną, skiriančią Izraelio ir palestiniečių teritorijas, kuri beveik apjuosė Betliejų, sukeldama sunkumų transportui. Kitas svarbus dalykas yra krikščionių vaidmens silpnėjimas dėl stiprėjančio islamiškojo radikalizmo palestiniečių teritorijose. Visa tai, kaip ir žmogiškųjų kontaktų stoka, skatina Palestinos krikščionių emigracijų, sakė tėvas P. Picabala.

Popiežiaus vizito galimybės

Pasirodžiusios žinios apie rengiamą popiežiaus Benedikto XVI vizitą į Šventąją Žemę suteikė naują vilčių proveržį vietinei krikščionių bendruomenei. Tai būtų jau trečiasis šių laikų Romos vyskupo apsilankymas Palestinoje po popiežiaus Pauliaus VI atliktos piligrimystės 1964 metais ir popiežiaus Jono Pauliaus II vizito 2000-aisiais, kai švenčiant krikščionybės Didįjį jubiliejų, jis buvo išsirengęs į daugybę biblijinių kelionių. Nors Vatikanas oficialiai tik patvirtino, kad „yra užmegzti diplomatiniai kontaktai, kurių tikslas išsiaiškinti Popiežiaus kelionės į Šventąją Žemę 2009 metais galimybes“, tačiau Italijos ir Izraelio spaudoje jau netgi nurodoma būsimojo vizito data (gegužės 8–15 dienos).

Italijos laikraštis „Il Foglio“ gruodžio viduryje pranešė, kad Benedikto XVI vizito programa būtų panaši į 2000 metų popiežiaus Jono Pauliaus II. Tada kelionės pradžioje buvo aplankytas Mozės memorialas vienuolyne ant Nebo kalno Jordanijoje, susitikta su tos šalies katalikais ir valstybės vadovais. Paskui sektų skrydis lėktuvu į Izraelio sostinę Tel Avivą ir pamaldų celebravimas Jeruzalėje, Nazarete bei Betliejuje. Popiežius susitiktų su Izraelio ir Palestiniečių savivaldos vadovais, tikinčiųjų bendruomenėmis. Izraelio prezidento Šimono Pereso, kuris dar pernai oficialiai pakvietė Šventąjį Tėvą apsilankyti jo šalyje, tarnyba gruodžio 10 dieną pranešė, kad Vatikano delegacija, atsakinga už popiežiaus Benedikto XVI užsienio  vizitų organizavimą, Jeruzalėje susitiko su prezidento patarėjais aptarti šiuos reikalus.

„Il Foglio“ taip pat rašo apie Vatikano nuncijaus Šventojoje Žemėje arkivyskupo Antonijo Franko numatytą susitikimą su Yad Vashe holokausto memorialo Jeruzalėje vadovu Avneriu Šalevu dėl galimo Popiežiaus apsilankymo memoriale. Toks apsilankymas įprastas pagerbiant nacių aukas, tačiau Vatikanas reikalauja, kad iš memorialo būtų pašalintas klaidinantis užrašas po Pijaus XII nuotrauka, teigiantis, kad jis neva nieko nedarė, kad būtų pasmerktas nacizmas ir žydų žudynės. Vatikano spaudos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis anksčiau yra patvirtinęs, kad Šventasis Sostas prieštarauja dėl tokio užrašo, tačiau tai nėra esminė kliūtis, dėl kurios galėtų neįvykti Benedikto XVI vizitas.

Derybos dėl tarpvalstybinio susitarimo

Kitas reikšmingas aspektas rengiantis Šventojo Tėvo vizitui būtų dvišalės Vatikano ir Izraelio sutarties, kuri nustatytų Katalikų Bažnyčios institucijų teisinį statusą bei reguliuotų jų finansinius (mokestinius) santykius su žydų valstybe, pasirašymas. Derybos dėl šios sutarties per sudarytą Dvišalę nuolatinę darbo komisiją pradėtos dar 1999 metais, tačiau pažanga iki šiol buvo menka. Beveik penkmečiui (2002–2007) šios derybos buvo visiškai sustojusios, nors 1993 metais pasirašyta Šventojo Sosto bazinė sutartis, kurios pagrindu kitais metais užmegzti diplomatiniai santykiai numato, kad abi šalys atskiru susitarimu turi išspręsti bažnytinės nuosavybės, finansinės paramos karitatyvinei veiklai, šventųjų vietų, architektūrinių paminklų ir meno vertybių bei mokestinių lengvatų problemas.

Iki Izraelio valstybės susikūrimo Šventojoje Žemėje veikusios Katalikų Bažnyčios institucijos turėjo tam tikras teisines garantijas bei mokesčių nuolaidas. 1948 metais, susikūrus Izraeliui, nustojo galioti minėtas bažnytinės veiklos statusas, nors Jungtinės Tautos pasisakė už jo išsaugojimą. Gegužės 12 dieną priėmęs naujojo ambasadoriaus Mordechajaus Levio skiriamuosius raštus, popiežius Benediktas XVI savo pareiškime paragino Izraelio vyriausybę šiuo klausimu į derybas žiūrėti atsakingiau. Iki šiol Dvišalė komisija kasmet susitikdavo du kartus, tačiau gruodžio 18 dienos susitikime buvo sudarytas žymiai intensyvesnis darbo grafikas: darbiniai susitikimai įvyks sausį, vasarį, kovą (net du) ir galutinis balandžio pabaigoje. Tokia sparta rodo, kad susitarimą norima pasiekti iki popiežiaus Benedikto XVI kelionės, kad jis galbūt būtų pasirašytas vizito metu.

© 2008 „XXI amžius“