Šv. Kalėdų ilgesys
Lyg švelni, švelni begaliai mylinti ranka Kalėdos palietė mūsų žaizdotas sielas, neramias mūsų gyvenimo dienas. Nuostabios giesmės Tyli naktis aiduos valandėlei lyg užmiršti, lyg išsiplėši iš tikrovės slėgimo ir persikeli toliau nuo savo sopulio į gėrio ir meilės šalies spindėjimą už siauro žmogiškojo gyvybės kelio ribos
Jauti, kažkas ateina geras geras, toks didis, uždeda ranką ant nuvargusios galvos
ir taip norėtum prisiglausti prie Jo krūtinės ašarotas giedro, laimingo graudumo akis
Viešpatie, nejau toks geras esi Tu
taip per pokario (1947 metais) Kalėdas guodė savuosius kun. M. Petkevičius. Bet šios mintys ir vėl aktualios, jos taip tinka mūsų dienoms. Tegul krenta ant Jūsų dienų ir ant Jūsų kelių Kalėdų žvaigždės šviesa, ramybė ir palaima. Teesie Jums šviesu ir gera visiems ir kiekvienam!
|
Naktis kaip saliuto žybsnis
Miniatiūra
Vetusta PRIŠMANTIENĖ
Kaip saliuto blyksnis praskries paskutinioji gruodžio naktis, ir mes su nauja viltimi ateisime į 2009-ųjų rytmetį, nešantį nežinomą ateitį. Žmonių pasaulis keičiasi kas akimirką: kas žino, ties kokiu Žemės gyventojų skaičiumi tas laiko ratas stabtelės Naujųjų metų naktį? Viena aišku tikrai tokių bus tūkstančiai. Ir tą regės gyvųjų akys. Tad gal paskutinės metų nakties linksmybių sūkuryje akimirkai stabtelėkime ir mes, mintimis prašydami Amžinojo atilsio visiems, per tuos metus palikusiems Žemę... Stabtelėkime susimąstymo akimirkai ir dangaus skliaute ieškokime naujai įsižiebusių žvaigždelių Naujųjų metų naktį gimusių palydovių.
|