|
Šv. Kalėdų ilgesys
Lyg švelni, švelni begaliai mylinti ranka Kalėdos palietė mūsų žaizdotas sielas, neramias mūsų gyvenimo dienas. Nuostabios giesmės Tyli naktis aiduos valandėlei lyg užmiršti, lyg išsiplėši iš tikrovės slėgimo ir persikeli toliau nuo savo sopulio į gėrio ir meilės šalies spindėjimą už siauro žmogiškojo gyvybės kelio ribos
Jauti, kažkas ateina geras geras, toks didis, uždeda ranką ant nuvargusios galvos
ir taip norėtum prisiglausti prie Jo krūtinės ašarotas giedro, laimingo graudumo akis
Viešpatie, nejau toks geras esi Tu
taip per pokario (1947 metais) Kalėdas guodė savuosius kun. M. Petkevičius. Bet šios mintys ir vėl aktualios, jos taip tinka mūsų dienoms. Tegul krenta ant Jūsų dienų ir ant Jūsų kelių Kalėdų žvaigždės šviesa, ramybė ir palaima. Teesie Jums šviesu ir gera visiems ir kiekvienam!
Kalėdos, Kalėdos. Šviesos, Ramybės, žmogaus gerųjų bruožų, gerųjų ilgesių, ieškojimų, geros valios šventė! Šiandien kiekvienas žmogus nori būti geresnis. Sieloje atbunda šviesos ilgesys ir sklaidosi miglos, debesys ir įsižiebia žvaigždės. Žmogus nori būti geras, nuoširdus, išpirkti nuoskaudas, daryti gera, mylėti. Jis nenori likti su savo pykčiu, egoizmu, kerštu
su nešvariu vidum. Žmogus nori, kad jam būtų atleista, užmiršta, kad juo būtų tikima, kad į jį būtų žiūrima su pagarba ir meile.
Broli, sese, žmogau mielas, būk geras, naujas būk! Tešviečia Jūsų širdys šiandien ir visada, kai lenkiamės Jam užgimusiam mūsų išganymui, mūsų ramybei, mūsų amžinybei.
Kunigas Jonas KATULIS
© 2008 XXI amžius
|