Atnaujintas 2008 m. gruodžio 24 d.
Nr. 97
(1690)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Naktis – kaip saliuto žybsnis

Miniatiūra

Vetusta PRIŠMANTIENĖ

Kaip saliuto blyksnis praskries paskutinioji gruodžio naktis, ir mes su nauja viltimi ateisime į 2009-ųjų rytmetį, nešantį nežinomą ateitį. Žmonių pasaulis keičiasi kas akimirką: kas žino, ties kokiu Žemės gyventojų skaičiumi tas laiko ratas stabtelės Naujųjų metų naktį? Viena aišku tikrai – tokių bus tūkstančiai. Ir tą regės gyvųjų akys.

Tad gal paskutinės metų nakties linksmybių sūkuryje akimirkai stabtelėkime ir mes, mintimis prašydami „Amžinojo atilsio“ visiems, per tuos metus palikusiems Žemę... Stabtelėkime susimąstymo akimirkai ir dangaus skliaute ieškokime naujai įsižiebusių žvaigždelių – Naujųjų metų naktį gimusių palydovių.

Vėl suksis planetų ratas... Lemtis, lemtis!.. Vieniems tame naujame laiko puslapyje Didysis Protas gal… padės tašką, kitiems nubrėš vingiuotą liniją – kiekvieno mūsų kelią. Sunkus jis bus ar palaimingas? Ak, kaip norėtųsi tą metų sankryžos naktį bent akies krašteliu žvilgterėti į Jo nubraižytus lemties ženklus!.. Bet ir vėl kyla klausimas: ar tas žinojimas palengvintų žmogaus gyvenimą? Abejoti reikėtų jau vien dėl labai skirtingo žmonių laimės supratimo. Be abejo, dažnas mūsų gyvenamojo laikotarpio homo sapiens pirmiausia trokštų sužinoti, ar ateinantieji metai jam bus materialiai turtingi. Turtas – šiandien visuomenėje bene pagrindinis laimės matas, nors jo tikrumu suabejojo ne vienas pasaulio turtuolis, sulaukęs gyvenimo pabaigos slenksčio. Gal tik tada žmogus pajunta, koks jis yra menkas, nesaugus begalinėje visatoje. Menkas savo didžiu protu, kurį šiandien jis vis dažniau verčia tarnauti ne gėriui, o blogiui – kruvinų turtų grobimui, tiesos, dorovės naikinimui. „Visi yra turtingi, kurie gali džiaugtis dangumi ir žeme“, – šią tiesą pasakė dar I amžiuje pr. m. erą gyvenęs  romėnų filosofas Markas Tulijus Ciceronas.

Apie šiuos jo žodžius verta ir šiandien pamąstyti: ar ne giedresnė, ramesnė žmogaus siela, ar ne tvirtesni jo žingsniai būtų naujoje laiko atkarpoje, jei, užuot įvairiausiais būdais stengęsis įžvelgti, kas slypi už Amžinybės uždangos, jis sugebėtų džiaugtis Žemės ir Dangaus pasauliu – savo gyvybės ir gyvenimo lopšiu, su kuriuo niekas nenori skirtis?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija