|
Lietuvos bažnyčiose bus giedamas grigalinis choralas
Kazimieras DOBKEVIČIUS
Grigalinio giedojimo (Cantus gregorianus) pavadinimas kilo nuo popiežiaus Grigaliaus Didžiojo liturgijos ir giedojimo pertvarkytojo. Šiuo vardu vadinama visa lotynų Bažnyčios muzika, tiek sukurta prieš Grigalių, tiek ir vėliau. Trijų ar keturių pirmųjų amžių krikščionys savo maldas giedojo daugiausia rytietiškomis melodijomis, ypač babiloninėmis žydų melodijomis, o galutinai jos susiformavo Romos ir gališkojo choralo pagrindu VIIIIX amžiuje Frankų valstybės teritorijoje. Tridento susirinkimas (15451563) suvienodino Katalikų Bažnyčios liturgiją, bet išlikę giesmynai rodo, kad dar ilgai buvo giedamos ir regioninės choralinės giesmės. Baroko ir klasicizmo laikotarpiu bažnyčioje daugiausia skambėjo būtent grigalinis choralas. Tačiau po kurio laiko jis išliko tik kai kuriuose vienuolynuose.
XIX amžiaus pirmoje pusėje Prancūzijoje prasidėjo grigalinio choralo atgaivinimo sąjūdis. Daugiausia prie choralo atgimimo prisidėjo 1830 metais atkurto Solesmes benediktinų vienuolyno vienuoliai, vadovaujami tėvo P. Gueranger. Panašus sąjūdis XIX amžiaus antroje pusėje kilo ir Vokietijoje. 1903 metais popiežius Pijus X brevėje Motu proprio grigalinį choralą paskelbė pagrindine Romos katalikų bažnyčios liturgine muzika. Solesmes vienuolyno vienuoliai, išsamiai išstudijavę senuosius grigalinio giedojimo rankraščius, grąžino choralui originalų pavidalą.
Bažnyčios liturgijoje šiandien leidžiama naudotis tik Vatikano aprobuotomis grigalinio choralo knygomis: Graduale Romanum, Liber Usualis, Vesperale Romanum, Officium Maioris Hebdomadae ir kt.
Lietuvoje grigalinio giedojimo giesmės pirmąkart giedotos XI a. pradžioje, kai su misija lankėsi šv. Brunonas. Pasak šaltinių, jis su savo palydovais giedojęs psalmes ir kitas giesmes. Neabejojama, kad tai buvo grigalinio giedojimo giesmės. Vėliau grigalinis choralas buvo giedamas ir XIII a. viduryje, Mindaugo valdymo laikotarpiu, bet jokių liturginių muzikinių rankraščių neišliko. Neabejotina, kad dar iki Lietuvos krikšto XIV amžiuje choralines giesmes giedojo Vilniaus pranciškonai. Yra žinių, kad jie giedodavo ir Vilniaus Katedroje.
XIX a. pabaigoje Lietuvoje grigalinį choralą atgaivino Regensburgo bažnytinės muzikos mokyklos auklėtiniai J. Naujalis ir T. Brazys. Sovietų okupacijos metais grigalinis choralas Lietuvos bažnyčiose beveik išnyko. Prasidėjus atgimimui jis buvo vėl prisimintas...
1989 m. gegužės mėnesį, netrukus po to, kai tikintiesiems buvo grąžinta Vilniaus Arkikatedra, čia susikūrė grigališkojo giedojimo studija. Iš pradžių grupę sudarė 57 jauni vyrai, pasivadinę Schola Gregoriana Vilnensis. Grupės giedojimo stiliui didžiulės įtakos padarė pažintis su Solesmes benediktinų vienuolynu Prancūzijoje. 1991 metais Šv. Kazimiero koplyčios giesmininkai tapo mišriu choru, o dar po metų buvo įsteigta Šv. Kazimiero grigalinio choralo studija, vienintelė organizacija Lietuvoje, besirūpinanti grigalinio choralo sklaida Lietuvoje. Ši studija turi sukaupusi turtingą knygų ir muzikos įrašų kolekciją, nuolat organizuoja grigalinio choralo kursus, studijų savaites (Kretingoje, Kražiuose, Pažaislyje). Su choru yra dirbę garsūs grigalinio choralo specialistai iš Prancūzijos Jean Claire, Daniel Saulnier, Jaan-Eik Tulve, dr. Mary Berry (Didžioji Britanija), dr. Xaver Kainzbauer (Austrija), prof. Godehard Joppisch (Vokietija) ir kiti. Vilniaus Šv. Kazimiero grigalinio choralo studija daug prisidėjo organizuodama iškilmingus mišparus Vilniaus Arkikatedroje Šventojo Tėvo Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje metu 1993 m. rudenį. Kolektyvas per 18 veiklos metų padarė įrašų Lietuvos radijuje ir televizijoje, išleido kompaktinių plokštelių, parengė grigalinio choralo giesmynų. Choras dalyvavo daugelyje garsių užsienio senosios muzikos festivalių Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Liuksemburge, koncertavo Paryžiuje, Achene, Lenkijoje ir Estijoje. Kiekvieną sekmadienį ir per šventes choras gieda šv. Mišiose Vilniaus Arkikatedroje.
Kauno grigalinio choralo grupė susikūrė 1990 metais. Tuometinėje Kauno J. Gruodžio konservatorijoje besimokantys keturi studentai pasiryžo išmokti jį giedoti. 1991 m. sausio 6 dieną Kaune, Šv. Kryžiaus (karmelitų) bažnyčioje, pirmą kartą skambėjo grigalinės giesmės.
Grigalinis giedojimas visų pirma yra malda, todėl patį giedojimo atlikimą stengiamasi išlaikyti cantus simplex dvasioje... Tokia giesmė mums yra vienas priimtiniausių maldos būdų.
1998 metais Solesmes benediktinams įsteigus savo vienuolyną Lietuvoje, Palendriuose (Kelmės rajone), kauniečiai palaiko glaudžius ryšius su Lietuvoje gyvenančiais broliais benediktinais.
Kauniečiai dalyvauja vienuolyno didžiosiose šventėse, kartu gieda su broliais pamaldų metu, atlieka rekolekcijas. 2000 m. spalį, arkivyskupo S. Tamkevičiaus, vyskupo R. Norvilos ir Kauno kunigų seminarijos rektoriaus A. Žukausko pageidavimu, suskambo grigalinė giesmė kunigų seminarijos bažnyčioje. Čia ji skamba kiekvieną sekmadienį 10 valandą šv. Mišių aukoje. Grupę, pasivadinusią Cantus Simplex (vadovas Irenėjas Urbonavičius), sudaro beveik visi nauji nariai. Grupėje gieda tiek vyrai, tiek moterys.
2005 metais grigalinio choralo studija susikūrė Panevėžio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. Dar tėvas Stanislovas, OFM, paskatino giedoti grigalinį choralą. Buvusi Paberžės parapijos vargonininkė Jolanta Antanaitienė subūrė Panevėžio moteris prie Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios. Studija, pasivadinusi Vox Laetitiae, gieda bažnyčioje kiekvieną ketvirtadienį vakarinėse Mišiose.
Vienmetė su Panevėžio kolektyvu yra ir Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (bernardinų) bažnyčios merginų grigalinio choralo studija Vox Clara, kuriai vadovauja jos įkūrėja Lina Pudžiuvelytė.
2009 metais Lietuvoje pirmą kartą žadama surengti grigališkojo choralo konkursą. Tai būtų puikus impulsas šios religinės muzikos plėtrai Lietuvos religinėje bendruomenėje.
© 2008 XXI amžius
|