|
Sveikinkime su Lietuvos vėliavos diena
Zigmas TAMAKAUSKAS
1919 metų sausio 1 dienos pavakaryje Vilniaus Gedimino pilies bokšte pirmą kartą buvo iškelta mūsų Trispalvė.Antrą kartą Lietuvos Trispalvė suplevėsavo Gedimino pilies bokšte 1920 m. rugpjūčio 26 dieną, kai į Vilnių grįžo Lietuvos kariuomenė. Tačiau lenkai, klastingai sulaužę Suvalkų sutartį ir užgrobę mūsų sostinę, Trispalvę vėl nuplėšė. 1928 metų Vasario 16-osios išvakarėse, Lietuvai minint savo valstybės atkūrimo dešimtmetį, patriotiškai nusiteikę vilniečiai Gedimino pilyje iškėlė juodu kaspinu perrištą Lietuvos valstybės vėliavą, papuoštą vienoje pusėje Vyčio ženklu, kitoje Gedimino stulpais .
Po devyniolika metų trukusios lenkų okupacijos 1939 m. spalio 28 dieną Lietuvos kariuomenė vėl įžengė į Vilnių. Spalio 29 dieną Gedimino pilies bokštas iškilmingai, gaudžiant bažnyčių varpams ir giedant Lietuvos himną, vėl pasipuošė Lietuvos laisvės vėliava. Deja, ir šį kartą neilgam. Sovietinė okupacija ir vėl nuplėšė ją. 1941 m. birželio 23 dieną sukilėliai vėl iškėlė Trispalvę, bet vokiečių vadovybės įsakymu po mėnesio ji buvo nuleista.
Pirmą kartą mūsų vėliava istoriniuose šaltiniuose paminėta nenurodant jos išvaizdos XIV amžiaus pabaigoje Vygando Marburgiečio kronikoje aprašant lietuvių kautynes su kryžiuočiais prie Veliuonos. Jano Dlugošo Žalgirio mūšio aprašyme minima, kad Vytauto atvesti pulkai turėjo raudonas vėliavas su baltu raiteliu ant bėro, juodo ar obuolmušio žirgo. Taip pat paminėtos ir vėliavos su Gediminaičių stulpais. Lietuvos herbinės vėliavos nuo XVI amžiaus antrosios pusės buvo trijų spalvų. Didžiosios Kunigaikštystės, Vilniaus vaivadijos ir jos pavietų vėliavos buvo raudonos spalvos, Lietuvos didžiojo etmono, Trakų vaivadijos su jos pavietais vėliavos buvo mėlynos, o Žemaitijos baltos. Visų vėliavų pagrindinėje pusėje buvo vaizduojamas valstybės herbas.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliava buvo raudona su Vyčiu baltu raiteliu, išlikusi iki pat XVIII amžiaus pabaigos. Nuo XVII amžiaus žinoma Mažosios Lietuvos trijų horizontalių juostų vėliava: viršutinė žalia, vidurinė balta, apatinė raudona. Per Pirmąjį pasaulinį karą pabėgusių į Rusiją lietuvių vėliavos spalvos buvo žalia, balta ir raudona, matyt, pagal Mažosios Lietuvos vėliavos spalvas.
Tautinės vėliavos klausimas Lietuvoje pirmą kartą svarstytas 1905 metų gruodžio mėnesį Didžiajame Vilniaus Seime. Daktaras Jonas Basanavičius pasiūlė Lietuvos tautine vėliava pripažinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vėliavą su baltu raiteliu raudoname lauke. Tačiau šis pasiūlymas nebuvo priimtas, nes raudona spalva siejosi su revoliucionierių vėliava. Be to, Vytis raudoname lauke visada buvo ne tautinė, o valstybės vėliava.
1917 metais, Lietuvių konferencijos išvakarėse, nutarta vėliavos spalvas išrinkti iš tautinių audinių. Dailininkas Antanas Žmuidzinavičius tautiniuose drabužiuose bei juostose pastebėjo dvi vyraujančias spalvas žalią ir raudoną. Jis parengė dvispalvės vėliavos projektą. Tokia dvispalvė vėliava puošė istorinę Lietuvių konferenciją, vykusią Vilniaus miesto teatro salėje. Tačiau vėliava atrodė niūrokai. Žinomas archeologas ir heraldikos specialistas Tadas Daugirdas pasiūlė tarp žalios ir raudonos spalvos įdėti geltonos spalvos juostą, simbolizuojančią prisikeliančios Lietuvos aušrą. Vėliavos klausimas buvo pavestas išrinktai Lietuvos Tarybai. Taryba tuo reikalu sudarė komisiją, į kurią įėjo T. Daugirdas, J. Basanavičius ir A. Žmuidzinavičius. 1918 m. balandžio 19 dieną buvo priimtas dabartinės vėliavos variantas. Lietuvos Taryba ją patvirtino kaip laikinąją Lietuvos valstybės vėliavą. Šios vėliavos spalvos, kaip valstybės spalvos, pažymėtos ir Steigiamojo Seimo 1922 m. rugpjūčio 1 dieną priimtoje pirmojoje nuolatinėje Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. Ši nuostata užfiksuota ir 1928 metų Lietuvos Valstybės Konstitucijoje. 1938 metų Konstitucijoje šios spalvos įvardytos kaip tautinės, pabrėžiant čia minėtose Konstitucijose pažymėtą Valstybės ženklą baltą Vytį raudoname lauke.
Sovietinis okupantas mūsų kraštui primetė savo raudoną vėliavą, o nuo 1953 metų vadinamąją LTSR vėliavą. Mūsų lietuviška Trispalvė buvo uždrausta. Tačiau kasmet, ypač per Vasario 16-ąją, Trispalvė slapta būdavo iškeliama. Tuo metu Trispalvė reiškė Lietuvos gyvybingumą, nepalaužtą tautos dvasią, trupinusią sovietinės ideologijos pančius.
1988 metų spalio 7 dieną Lietuvos Trispalvė, lydima himno, iškilmingai pakilo į Gedimino pilies bokšto stiebą, liudydama tą didelį iš Dievo rankų gautą stebuklą prasidėjusį Lietuvos Atgimimą, Lietuvos Sąjūdžio triumfą.
1992 metų Konstitucijoje įrašyta, kad Valstybės vėliavos spalvos geltona, žalia, raudona. 15-ame Konstitucijos straipsnyje pažymėtas ir Valstybės herbas baltas Vytis raudoname lauke. Dabar Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatyme pažymėta ir Lietuvos valstybės istorinė vėliava istorinis Lietuvos valstybės simbolis, audeklas, kurio raudoname lauke vaizduojamas sidabrinis šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis dešinėje rankoje virš galvos iškeltą sidabrinį kalaviją...
Kasmet sausio 1-ąją, prisimenant pirmąjį Trispalvės pakėlimą Gedimino pilies bokšte, vyksta iškilminga vėliavos pakeitimo ir jos pagerbimo ceremonija. Šį kartą iškilmės bus jubiliejinės. Tad švęsdami Naujuosius metus, sveikinkime vienas kitą ir su visų mūsų Vėliavos diena.
© 2008 XXI amžius
|