Atnaujintas 2008 m. gruodžio 31 d.
Nr. 99
(1692)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Sveikinkime
su Lietuvos
vėliavos diena

Čia ir dabar

Kas slypi po
„Be pykčio“ širma

Novatoriškiausio
Lietuvos žurnalisto
apdovanojimo
ceremonijai trūko
nuoširdumo

Vinco Kudirkos
pilietinės
evangelijos aura

Taika kuriama rūpinantis visų gerove

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI
atkreipia dėmesį į vaikų
skurdą pasaulyje

Bažnyčios mokymo palankumas vargingiesiems

Tarptautinėje katalikų žiniasklaidoje pastaruoju metu buvo kalbėta apie tai, kad popiežius Benediktas XVI rengia naują socialinę encikliką, kuri turėjo būti paskelbta iki šių metų pabaigos. Taip neatsitiko, tačiau Šventojo Tėvo kreipimasis Pasaulinės taikos dienos proga, kuri pagal tradiciją Bažnyčioje bus minima sausio 1-ąją, yra žymiai platesnės apimties nei anksčiau, todėl kai kurie apžvalgininkai jį laiko būsimosios enciklikos apmatais. Iš dalies tai patvirtina ir kreipimosi, pavadinto „Kova su skurdu – taikos kūrimas“ tekstas, kuriame nurodomos ir ankstesnės socialinės enciklikos, pradedant popiežiaus Leono XIII 1891 metais paskelbta garsiąja „Rerum Novarum“. Joje pirmą kartą nagrinėtos naujosios industrinės visuomenės tapsmo XIX amžiaus antroje pusėje socialinės kontroversijos ir aiškiai pabrėžtas Bažnyčios doktrinos prioritetinis palankumas vargingiesiems. Primindamas kitų savo pirmtakų  (Pijaus XI, Jono XXIII, Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II) tokio pobūdžio dokumentus ir remdamasis jų mokymu popiežius Benediktas XVI pažymi, kad „Bažnyčia, įdėmiai sekdama dabartinius globalizacijos reiškinius ir jų poveikį žmogaus skurdo formoms, atskleidžia naujus socialinio klausimo aspektus..., kurie susiję su žmogaus tapatybe ir jo santykiu su Dievu“.


Teplevėsuoja Lietuvos Trispalvė

Prieš 90 metų – dviejų metų sandūroje –
Lietuvos savanoriai Vilniuje, Gedimino
kalno pilyje, iškėlė Lietuvos Trispalvę.
Tą įvykį pulk. Stasys Butkus „Karyje“
1928 metais aprašė, o liaudies
menininkas nutapė aliejiniais dažais
150x100 cm drobėje. Šis paveikslas prieš
10 metų vieno iš tų savanorių – Jono
Nistelio – šeimos padovanotas Pasvalio
muziejui. Paveikslo kartušai skirti
Lietuvos istorijos metraštininkams –
baltajam ir juodajam įrašyti, kiek dar
kartų bus nuplėšiama ir vėl pakeliama
Lietuvos Trispalvė

1919 m. sausio 1 dieną Vilniuje, Gedimino pilies bokšte, pirmą kartą buvo iškelta Lietuvos Trispalvė. Nors beveik metai, kai paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė su sostine Vilniuje, tačiau nebuvo aišku, kieno reali valdžia: formavosi gausūs lenkų legionierių pulkai, būrėsi vyrai po raudonąja vėliava, ir tik aštuonioliktųjų pabaigoje pradėta kurti Lietuvos kariuomenė: mieste ir šalyje tebešeimininkavo okupantai vokiečiai. Pagaliau 1919 m. sausio 1 dienos rytą vokiečiai nuleido savo vėliavą pilies bokšte ir ėmė trauktis iš miesto. Karininko Kazio Škirpos iniciatyva Vilniaus gatvėse pirmą kartą pasirodė atvirai apsiginklavusi dešimties Lietuvos karių grupė – karo valdininkai Petras Gužas ir Jonas Nistelis, kareiviai Stasys Butkus, Jonas Norvila, Romualdas Marcalis, Pranas Plauska, Albinas Rauba, Mykolas Slyvauskas ir Vincas Steponavičius – ir, nuvykusi prie Gedimino pilies, 15 valandą jos bokšte iškėlė didelę Trispalvę.


„Jei nieko nedarysim, nieko ir neliks...“

Dr. Aldona Kačerauskienė

Alina Plechavičiūtė sako kalbą,
atidengiant paminklą gen. Povilui
Plechavičiui Kaune

Retas plungiškis nėra girdėjęs apie atstatytą Plechavičių sodybą Kalniškių kaime, prie Milašaičių (gyvenvietė, esanti 5 km į pietus nuo Plungės). Neapsirikime – tai nėra generolo Povilo Plechavičiaus (1890–1973) ir jo garsių brolių gydytojo Leonardo, pulkininko Aleksandro, Sibiro kankinio Kazimiero gimtinė. Sodybą, dar vadintą palivarku, kaip kraitį gavo Zofija Petkevičaitė, Tytuvėnų vaistininko duktė, tekėdama už Aleksandro Plechavičiaus. Kaip rašoma Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje, Aleksandras, penkeriais metais jaunesnis už Povilą, aukštesnįjį mokslą buvo baigęs Latvijoje, Aukštuosius karininkų kursus – Kaune. 1915 metais savanoriu tarnavo rusų kariuomenės kavalerijoje, dalyvavo kovose su vokiečiais, buvo sužeistas, 1916 metais paskelbtas eskadrono vadu. Grįžęs į Lietuvą dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus I rūšies 5 laipsnio ordinu.


Atminimo lenta generolui M. Pečiulioniui

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Atminimo lenta brigados
generolui Motiejui Pečiulioniui
prie namo, kuriame
jis gyveno 1935–1940 metais

Šiemet sukako 120 metų, kai Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime gimė brigados generolas Motiejus Pečiulionis. Tai vienintelis generolas, kuriam likimas lėmė dalyvauti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo kovoje su sovietiniais okupantais 1944–1945 metais.  Gruodžio 19 dieną Kaune, prie K. Donelaičio g. 75-ojo namo (buvęs Nr. 37), kuriame 1935–1940 metais gyveno Lietuvos Nepriklausomybės kovų, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, trijų Vyčio kryžiaus ordinų (vieno po mirties) kavalierius, brigados generolas Motiejus Pečiulionis (1888 01 31 – 1960 01 26), pritvirtinta atminimo lenta. Į lentos atidengimo ceremoniją atvyko Kauno miesto vicemeras Stanislovas  Buškevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai Algirdas Markūnas, Audronė Veilentienė, Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos kariuomenės karininkai, rezistencinės kovos dalyviai, atminimo lentos autorius skulptorius Juozas Šlivinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Burauskaitė ir daug kitų garbių svečių.


Žinomo politiko poezijos posmai

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Eiles skaito
aktorė Irena Tumavičiūtė

Žinomo publicisto, visuomenės ir politikos veikėjo Edmundo Simanaičio poezijos rinkinio „Amžių krivulė“ pasirodymo proga Lietuvos karininkų ramovėje buvo surengtas šventinis sutiktuvių vakaras. Renginio vedėjas Gaudentas Aukštikalnis priminė, jog „Amžių krivulės“ gimimas sutampa  su Lietuvos valstybės reikšmingais jubiliejais ir paties autoriaus 80-mečio jubiliejumi. Vietoj dovanų ir gėlių tą vakarą iš savo artimų bičiulių ir gerbėjų jubiliatas sulaukė nuoširdžių ir prasmingų sveikinimo žodžių, su jais dalijosi prisiminimais ir įspūdžiais apie nelengvas pokario bei sovietinės okupacijos dienas, ateities kūrybinius planus, įvairiais laikotarpiais sukurtos poezijos posmus skaitė aktorė Irena Tumavičiūtė ir jonavietė paminklosaugos specialistė Gražina Mrazauskienė. Salės skliautais vilnijo patriotinės dainos, kurias atliko žinomas dainininkas Stasys Gudaitis, beje, drauge su E. Simanaičiu aktyviai dalyvavęs  partizaniniame judėjime, solistui pritarė kompozitorius Valentinas Bagdonas, sukūręs ne vieną dainą pagal E. Simanaičio eiles.


Ištikimi knygai

Bronius VERTELKA

Rajono Tarybos narys Audrius Daukša
(viduryje) su Metų bibliotekininke
Vida Ambraškaite ir Smilgių filialo
vyr. bibliotekininku Edvardu Vaičiumi

Gruodžio 17-ąją įvyko jau tapusi tradicine Panevėžio rajono bibliotekininkų šventė „Ištikimi knygai“. Jos metu savivaldybės bei bibliotekos raštais įvertinamas kultūros nešėjų darbas, pažymimi darbo bei metų jubiliejai. 2008-ųjų metų veiklą apžvelgusi viešosios bibliotekos direktorė Rūta Bagdonienė džiaugėsi, kad daug knygų gauta iš UAB „Šviesa“, kaimo bibliotekos vidutiniškai pasipildė po 10-15 leidinių. Kelią į kaimo bibliotekas sėkmingai skynėsi internetas, gerėjo bibliotekininkų darbo sąlygos. Naujai statytame pastate įkurtuves šventė Liūdynės biblioteka. Renovuoti keli viešosios bibliotekos filialai. Jeigu gautų tokį pat finansavimą kaip iki šiol, tai po 2–3 metų visi rajono filialai turėtų tinkamas  sąlygas darbui.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija