|
Jei nieko nedarysim, nieko ir neliks...
Dr. Aldona Kačerauskienė
|
Alina Plechavičiūtė sako kalbą,
atidengiant paminklą gen. Povilui
Plechavičiui Kaune
|
Retas plungiškis nėra girdėjęs apie atstatytą Plechavičių sodybą Kalniškių kaime, prie Milašaičių (gyvenvietė, esanti 5 km į pietus nuo Plungės). Neapsirikime tai nėra generolo Povilo Plechavičiaus (18901973) ir jo garsių brolių gydytojo Leonardo, pulkininko Aleksandro, Sibiro kankinio Kazimiero gimtinė. Sodybą, dar vadintą palivarku, kaip kraitį gavo Zofija Petkevičaitė, Tytuvėnų vaistininko duktė, tekėdama už Aleksandro Plechavičiaus. Kaip rašoma Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje, Aleksandras, penkeriais metais jaunesnis už Povilą, aukštesnįjį mokslą buvo baigęs Latvijoje, Aukštuosius karininkų kursus Kaune. 1915 metais savanoriu tarnavo rusų kariuomenės kavalerijoje, dalyvavo kovose su vokiečiais, buvo sužeistas, 1916 metais paskelbtas eskadrono vadu. Grįžęs į Lietuvą dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais, buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus I rūšies 5 laipsnio ordinu.
|
|
Kas slypi po Be pykčio širma
Juozas PARNARAUSKAS,
soc. m. dr., Laisvės kovų dalyvis
Leonidas Donskis internetinėje spaudoje paskelbė
straipsnį Sąvokų infliacija ir diskusijų kriminalizacija. Pakalbėkime,
kaip Jūs sakote, be pykčio. Galima sutikti su Jūsų teiginiu,
kad vyksta sąvokų ir vertybių infliacija, t. y. jų turinio prasmės
iškraipymas, suvulgarinimas. Taigi, nuvertintos dorovinės, moralinės
vertybės, reguliavusios žmonių santykius, elgesį ir t. t. Pakantumas
blogiui, amoralumui tapo gyvenimo norma, nuvertėjo ir priesaikos,
garbės žodžio reikšmė. Visa tai vyksta pasaulyje, tik turbūt skirtingais
lygiais. Jūs, profesoriau, sąvokų turinio infliaciją (nuvertėjimą)
panaudojate spekuliatyviai, nes iš genocido sąvokos turinio, aiškinamo
Tarptautinių žodžių žodyne (Vilnius, 2004, p. 354), nutylite žodžius
ištisų gyventojų grupių naikinimas
, ir dėl to paskui aiškinate,
kad genocido sąvoka netinka Lietuvai.
|
|
Vinco Kudirkos pilietinės evangelijos aura
Edmundas Simanaitis
Šie ir ateinantieji 2009-ieji metai Tėvynei ir lietuviams, kad ir kur jie gyventų, itin reikšmingi: minėjome Vasario 16-osios akto 90-dešimtmetį, pagerbėme Lietuvos Respublikos kariuomenės 90-metį, iškilmingai sutikome prikėlusio Tėvynę Lietuvos Sąjūdžio 20-metį, Naujuosius metus pasitiksime minėdami Vinco Kudirkos gimimo 150-ąsias metines. Ateinantieji Lietuvos tūkstantmečio (ne tik vardo!) jubiliejiniai metai. O Vasario 16-ąją naujai įprasmins unikalaus istorinio dokumento Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Deklaracijos 60-mečio sukaktis.
|
|
Atminimo lenta generolui M. Pečiulioniui
Kazimieras DOBKEVIČIUS
|
Atminimo lenta brigados
generolui Motiejui Pečiulioniui
prie namo, kuriame
jis gyveno 19351940 metais
|
Šiemet sukako 120 metų, kai Seinų apskrities Krosnos valsčiaus Ronciškių kaime gimė brigados generolas Motiejus Pečiulionis. Tai vienintelis generolas, kuriam likimas lėmė dalyvauti Lietuvos partizaninio pasipriešinimo kovoje su sovietiniais okupantais 19441945 metais. Gruodžio 19 dieną Kaune, prie K. Donelaičio g. 75-ojo namo (buvęs Nr. 37), kuriame 19351940 metais gyveno Lietuvos Nepriklausomybės kovų, antinacinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, trijų Vyčio kryžiaus ordinų (vieno po mirties) kavalierius, brigados generolas Motiejus Pečiulionis (1888 01 31 1960 01 26), pritvirtinta atminimo lenta. Į lentos atidengimo ceremoniją atvyko Kauno miesto vicemeras Stanislovas Buškevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus istorikai Algirdas Markūnas, Audronė Veilentienė, Aušra Jurevičiūtė, Lietuvos kariuomenės karininkai, rezistencinės kovos dalyviai, atminimo lentos autorius skulptorius Juozas Šlivinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktoriaus pavaduotoja Birutė Burauskaitė ir daug kitų garbių svečių.
|
|
|