Žinomo politiko poezijos posmai
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
|
Eiles skaito
aktorė Irena Tumavičiūtė
|
|
Edmundas Simanaitis (kairėje)
visada turi apie ką pakalbėti
su žinomu politologu
ir publicistu Viliumi Bražėnu
|
|
Knygos autorius ir jubiliatas
Edmundas Simanaitis su žmona
Gražina džiaugiasi ne tik savo
šeimos, bet ir bendraminčių
gausiu susibūrimu
|
Žinomo publicisto, visuomenės ir politikos veikėjo Edmundo Simanaičio poezijos rinkinio Amžių krivulė pasirodymo proga Lietuvos karininkų ramovėje buvo surengtas šventinis sutiktuvių vakaras. Renginio vedėjas Gaudentas Aukštikalnis priminė, jog Amžių krivulės gimimas sutampa su Lietuvos valstybės reikšmingais jubiliejais ir paties autoriaus 80-mečio jubiliejumi. Vietoj dovanų ir gėlių tą vakarą iš savo artimų bičiulių ir gerbėjų jubiliatas sulaukė nuoširdžių ir prasmingų sveikinimo žodžių, su jais dalijosi prisiminimais ir įspūdžiais apie nelengvas pokario bei sovietinės okupacijos dienas, ateities kūrybinius planus, įvairiais laikotarpiais sukurtos poezijos posmus skaitė aktorė Irena Tumavičiūtė ir jonavietė paminklosaugos specialistė Gražina Mrazauskienė. Salės skliautais vilnijo patriotinės dainos, kurias atliko žinomas dainininkas Stasys Gudaitis, beje, drauge su E. Simanaičiu aktyviai dalyvavęs partizaniniame judėjime, solistui pritarė kompozitorius Valentinas Bagdonas, sukūręs ne vieną dainą pagal E. Simanaičio eiles.
Eilėse skamba ir patriotiniai motyvai
Šventinio vakaro organizatorė Sondra Simanaitienė, pristatydama septintąją E. Simanaičio poezijos knygą Amžių krivulė, pažymėjo, kad autoriaus poetinis žodis joje atspindi tikroviškus įvykius, realias vietas, viso pasaulio istorinių įvykių atgarsius nuo 1009 metų iki Sąjūdžio 20-mečio jubiliejaus. Pasak prelegentės, E. Simanaičio didžioji dalis eilėraščių yra patriotiniai, skelbiantys meilę Tėvynei, gimtajai kalbai, senosioms baltų tradicijoms. Krivulės pagoniškas simbolis autoriaus suvokiamas kaip kultūrinės ir etninės patirties perdavimas iš kartos į kartą. Ji kartu simbolizuoja moralinį bei kultūrinį tautos stuburą.
Prisiminti neramūs jaunystės metai
Vakaro metu buvo prisiminta jubiliato ir naujos knygos autoriaus E. Simanaičio biografija. Gimęs ir augęs Marijampolėje, mokėsi Rygiškių Jono gimnazijoje. Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui į Lietuvą sugrįžę okupantai suėmė tėvą ir už dalyvavimą Šaulių sąjungos veikloje ištrėmė į Uralo anglies kasyklas. 1946 metais Edmundas įsijungė į ginkluotą pasipriešinimą, priklausė partizanų Tauro apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Po išdavystės šis būrys buvo sunaikintas, nemaža dalis partizanų, tarp jų ir E. Simanaitis, pateko į nelaisvę ir karo tribunolo buvo nuteisti ilgus metus kalėti Gulage. Kitiems laisvės kovotojams buvo paskelbtas mirties nuosprendis, jų kūnai užkasti liūdnai pagarsėjusio sostinės Tuskulėnų parko teritorijoje.
Chruščiovinio atšilimo laikotarpiu E.Simanaitis dirbo elektriku, vėliau studijavo Kauno bei Leningrado politechnikos institutuose. Baigęs studijas dirbo gimtojo miesto Maisto pramonės automatų gamykloje, o 1963 metais persikėlė į Jonavą, dirbo Azotinių trąšų gamykloje cecho viršininku, vėliau skyriaus vadovu.
Prasidėjus Atgimimui, aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio judėjimą, buvo Jonavos Sąjūdžio skyriaus pirmininkas, o atkūrus Nepriklausomybę įsijungė ir į politinę veiklą. 19951997 metais išrinktas į Jonavos rajono savivaldybės tarybą, ėjo mero pareigas, 19972000 metais buvo Krašto apsaugos viceministras.
Irenos TUMAVIČIŪTĖS nuotraukos
© 2008 XXI amžius
|