Pirmasis puslapis
Aktualijos
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Lietuva
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Izraelyje formuojama nauja vyriausybė

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Vasario 10 dieną Izraelyje vyko priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Knesetą. Rinkimuose dalyvavo 65 procentai rinkėjų. Vasario 12 dieną suskaičiavus balsus paaiškėjo, kad pirmoje vietoje atsidūrė centro dešinioji partija „Kadima“, vadovaujama C. Livni. Ši partija gavo 29 vietas Knesete (iš viso Knesetą sudaro 120 deputatų), B. Natanjahu vadovaujama dešinioji ,,Likudo“ partija – 28 vietas, nacionalistinė partija NDI (Mūsų namai – Izraelis) – 15 vietų, socialdemokratinė partija „Avoda“ gavo 13 mandatų, religinė partija ŠAS – 11 mandatų. Į Knesetą pateko dar septynių partijų atstovai. „Jadut-a-Tora“ partija iškovojo penkias vietas, ,,Idut-Lehemi“ – keturias, ,,Chadaš“ – keturias, ,,Raam-tal“ – keturias, trys partijos – „Merec“, „Balad“ ir „Bei-Jehudi“ – gavo po tris mandatus.

Jau formuojama valdančioji koalicija. Ją formuoja „Likudo“ partija kartu su NDI ir religine partija ŠAS. Į koaliciją bus įtrauktos ir dar kelios mažesnės partijos. Izraelio prezidentas Šimonas Peresas vasario 20 dieną susitiko su „Likudo“ lyderiu Benjaminu Natanjahu ir „Kadima“ vadove Cipi Livni. Po pokalbių su jais Š. Peresas pareiškė, kad pavedė vyriausybę formuoti Benjaminui Natanjahu. Vasario 17 dieną NDI lyderis Avigdoras Libermanas pareiškė, jog rekomendavo prezidentui Šimonui Peresui siekti, kad koalicijos branduolį sudarytų trys partijos – ,„Likudo“, „Kadima“ ir NDI. Už plačią koaliciją, kurios pagrindu taptų šios trys partijos, pasisakė ir kai kurie „Kadimos“ veikėjai, tačiau pagrindiniai „Kadimos“ lyderiai laikosi pozicijos, kad partija turi būti opozicijoje.

Izraelis yra 32 demokratinių valstybių, kurias Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisija yra pripažinusi demokratinėmis, sąraše. Korupcijos šalyje mažėja, teisėsaugos pareigūnai atskleidžia stambios korupcijos atvejus, planuojama, kad gegužės mėnesį prasidės kyšininkavimu kaltinamo buvusio premjero E. Olmerto teismas. Izraelyje per paskutinį dešimtmetį įsikūrė bent septynios naujos partijos, tuo šalis primena Rytų Europą. Stambiausios per paskutinį dešimtmetį susikūrusios partijas – „Kadima“ ir NDI. „Kadima“ buvo įkurta 2005 metais, ją sukūrė buvę „Likudo“ ir „Avodos“ veikėjai. NDI įsikūrė 1999 metais ir šios partijos įtaka vis didėja. Po 2007 metų rinkimų NDI partijos frakcija Knesete turėjo 11 vietų, o dabartiniame Knesete ši frakcija jau turi 15 vietų. Religinę partiją ŠAS 1984 metais įkūrė žymūs sefardų rabinai ir keli litvakų kilmės politikai. Ši partija išlaiko stiprias pozicijas ir įeina į valdančiąsias koalicijas.

Dabartinė politinė padėtis Izraelyje nėra vienareikšmė. Nors politinėje scenoje bando reikštis ir politikos naujokai, aršios politinės kovos fone pirmaisiais smuikais griežia senosios kartos lyderiai. Kuriant naują koaliciją labiausiai reiškiasi B. Natanjahu ir A. Libermanas. Abu šie politikai yra patyrę politinės sferos vilkai. Kur kas žinomesnis B. Natanjahu, gimęs 1949 metais Jeruzalėje, litvakų šeimoje. Jo tėvas A. Milikovskis buvo žymus istorikas, aktyviai dalyvavęs politinėje veikloje. B. Natanjahu 1974 metais įstojo į „Likudo“ partiją, 1982–1986 metais dirbo diplomatinėje tarnyboje, 1988–1992 metais ėjo užsienio reikalų ministro pavaduotojo pareigas, 1996 metais tapo Izraelio premjeru ir šias pareigas ėjo iki 1999 metų. A. Libermanas gimė Moldovos sostinėje Kišiniove 1958 metais, 1978 metais kartu su tėvais emigravo į Izraelį. Iš pradžių tarnavo Izraelio kariuomenėje, vėliau dirbo fabrike, studijavo Jeruzalės universitete. 1983 metais įstojo į „Likudo“ partiją, kurioje palaipsniui kilo partinės karjeros laiptais, nuo 1993 metų ėjo „Likudo“ partijos atsakingojo sekretorius pareigas. Tačiau 1999 metais A. Libermanas pasitraukė iš „Likudo“ gretų ir pareiškė įkuriantis naują partiją – NDI. Šią partiją palaiko didelė dalis rusakalbių Izraelio piliečių.

Gazos ruože nurimus karo veiksmams padėtis Izraelyje gana rami. Po operacijos „Išlydytas švinas“, trukusios nuo 2008 metų gruodžio 27 iki šių metų sausio 20 dienos, pavyko gerokai apardyti teroristinės organizacijos „Hamas“ infrastruktūrą, šios organizacijos galia sumenko. Jau nesikartoja 2008 metų įvykiai, kai kartais per naktį teroristai iš Gazos ruožo į Izraelio teritoriją paleisdavo iki dešimties raketų. „Hamas“ lyderiai jau mažiau švaistosi karingais pareiškimais, keli iš jų žuvo Izraelio karinės operacijos metu, dar kai kurie išvyko į Siriją. Per Izraelio kariuomenės vykdytą karinę operaciją, vykusią nuo sausio 10 iki sausio 20 dienos, Izraelio kariškiai patyrė nedidelių nuostolių – žuvo 13 karių, sužeista 363.

Tarptautinė reakcija į Izraelio karinę operaciją „Išlydytas švinas“ buvo skirtinga. Lotynų Amerikos šalys Venesuela ir Bolivija, valdomos komunistų, Afrikos valstybė Mauritanija, valdoma tironiško kariškių režimo, net nutraukė diplomatinius santykius su Izraeliu. Įtakingi Rusijos politikai ir diplomatai smerkė Izraelio veiksmus ir aktyviai rėmė „Hamas“ organizaciją, tačiau diplomatinių santykių su Izraeliu nenutraukė. Nepritarimo ir pasipiktinimo Izraelio kariniais veiksmais būta ir daugelyje demokratinių valstybių, tačiau jos apsiribojo protesto mitingais, straipsniais spaudoje ir įvairių organizacijų rengtomis parašų rinkimo akcijomis prieš taikių palestiniečių žudymą. Valstybinės struktūros iš esmės parėmė Izraelio veiksmus arba laikėsi neutralumo politikos. Prancūzijos, Austrijos, Naujosios Zelandijos, Ispanijos ir dar kelių valstybių vyriausybės primygtinai siūlė nutraukti karinius veiksmus. Didžiosios Britanijos, Airijos, Čekijos, Norvegijos, Švedijos, Olandijos, JAV ir dar kelių valstybių vyriausybės pareiškė susirūpinimą dėl karinio konflikto, bet pripažino Izraelio vyriausybės teisę gintis nuo teroristų grupuočių.

Politinės kovos per paskutinius penkerius metus Izraelyje darosi vis aršesnės. Bet prezidentą Šimoną Peresą kaip stabilumo garantą gerbia skirtingų politinių krypčių politikai. Jis atėjo į šį postą 2007 metų viduryje, pakeitęs Mošę Kacavą, atsistatydinusį po sekso skandalo. Š. Peresas yra litvakų kilmės politikas, kilęs iš Vilniaus krašto. Būsimasis Izraelio prezidentas gimė 1923 metais, dar būdamas vaikas rašė eiles, mėgo skaityti Talmudą, didelę įtaką jam turėjo senelis rabinas. 1934 metas Peresų šeima emigravo į Palestiną. Čia Š. Peresas mokėsi vidurinėje mokykloje, 1944–1947 metais dirbo kibuce, 1947 metų balandį įstojo į „Haganos“ (sukarintos žydų savigynos organizacijos) būrį, kur susipažino su būsimuoju Izraelio premjeru Davidu Ben-Gurionu. Prasidėjus karui su priešiškomis arabų valstybėmis, Š. Peresas dirbo Gynybos ministerijoje ir pasižymėjo kaip gabus pareigūnas. Nuo 1959 metų ėmė kilti politinės karjeros laiptais, tapo Kneseto deputatu. 1968 metais jis kartu su keliais bendražygiais įkūrė socialdemokratinę partiją „Avoda“, vėliau Š. Pereso politinėje karjeroje būta pakilimų ir nuosmukių, jis du kartus ėjo gynybos ministro pareigas, buvo vicepremjeru, du kartus vadovavo Izraelio ministrų kabinetui.

Kaip manoma, nauja valdančioji koalicija bus stabilesnė nei prieš tai valdžiusi. Globalinė finansų krizė palietė ir Izraelį, šalyje didėja bedarbystė, kai kurių stambių koncernų akcijos gerokai nukrito, egzistuoja pavojus, kad šie koncernai gali bankrutuoti. Nuo 1990 metų į Izraelį atvyko daug darbininkų iš užsienio, daugiausia iš Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių. Dabar kai kurie iš jų prarado darbą, jiems nepratęsiami leidimai gyventi šalyje ir imigrantai palieka Izraelį. Izraelio saugumo ekspertai pripažįsta, kad šalyje egzistuoja reali terorizmo grėsmė, tačiau dėl gerai organizuotų šalies saugumo tarnybų pavyksta išvengti masinio terorizmo apraiškų. „Blogio ašies“ valstybių (Rusijos, Baltarusijos, Sirijos, Irano) ir jų palaikomų teroristinių judėjimų „Hamas“ ir „Hezbollach“ pastangos destabilizuoti padėtį Izraelyje nėra vaisingos. Artimųjų Rytų specialisto, Prancūzijos istoriko ir žurnalisto A. Adlerio teigimu, Izraelis per šešis dešimtmečius atlaikė jau kelias atakų bangas, tiek atvirus priešiškų valstybių puolimus, tiek teroro grupuočių išpuolius. „Izraelio valstybė atlaikė daugelį sunkių išbandymų, ir yra pakankamai tvirta ne tik karine galia, bet ir pilietiniu susitelkimu“, – teigia A. Adleris. Apokaliptinės Izraeliui priešiškų jėgų pranašystės žlugo: „tamsieji pranašai“ dar 1980–1985 metais teigė, kad Izraelis žlugs per artimiausią dešimtmetį, bet to neįvyko. Izraelio valstybės stiprybę palaiko tiek ryžtingi politikai, kariškiai ir saugumo pareigūnai, tiek daugelis patriotiškai nusiteikusių krašto žmonių.

© 2009 „XXI amžius“