Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mūsų švyturiai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Didžiojo penktadienio Kančios pamaldos

Kryžiaus Kelio eisenai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Didžiojo penktadienio vakarą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje tikintieji dalyvavo Viešpaties kančios pamaldose. Šventojo Kristaus Kryžiaus pagerbimo liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Viešpaties kančios ir mirties istoriją skaitė prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS. Per pamokslą arkivyskupas pakvietė pasvarstyti, kada kančia yra prasminga, kaip iš savo Viešpaties Jėzaus pavyzdžio išmokti priimti, apkabinti ir nešti savuosius kryžius. Ar dabartinis sunkmetis – tikrasis kryžius? Ar jis gali būti išganingas žmonėms, per Nepriklausomybės metus ne kartą klupdytiems ir klupusiems? Deja, pasak ganytojo žodžių, šis sunkmetis yra kryžius, tačiau be Nukryžiuotojo, pačių žmonių pasistatytas iš savo godumo, besaikio pinigų, daiktų, malonumų troškimo. Ganytojas atkreipė dėmesį į šiuolaikiniam žmogui iš prigimties būdingą kryžiaus baimę, bėgimą nuo kančios pačiais apgaulingiausiais ir jį patį pražudančiais būdais.

„Didįjį penktadienį Kristaus kryžių pagerbiame apeigomis, tačiau tikrasis kryžiaus pagerbimas vyksta per visus metus kiekvieno iš mūsų gyvenime. Ir nuo mūsų priklauso, ar tas kryžius bus išaukštintas, ar paniekintas. Mokykimės iš paties Kristaus, kaip nešti savo kasdienius kryžius. Mokykimės savo varguose ir išbandymuose ne užsidaryti savo kančioje, bet maldoje atsiverti Dievo veikimui“, – ragino arkivyskupas.

20 valandą nuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios jau septintą kartą buvo einama Kryžiaus Kelio eisena miesto gatvėmis. Jai vadovavo ir šventąjį kryžių nešė arkiv. S. Tamkevičius pakviesdamas šiuo kančios keliu eiti į susitaikymą su Dievu. Apmąstydami Viešpaties kančios kelią, su degančiomis žvakėmis rankose, giedodami ėjo arkivyskupijos augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas, mieste tarnaujantys kunigai, Kauno kunigų seminarijos klierikai, pašvęstojo gyvenimo broliai ir seserys, gausi minia tikinčiųjų – tarp jų buvo daug jaunų žmonių, šeimų, kai kurios, nepabūgusios vėlyvo meto, vedėsi netgi mažus vaikus.

Keturiolikoje stočių Šventojo Rašto skaitinius iš apaštalo Pauliaus Laiškų skaitė kun. Kęstutis Kėvalas, mąstymus, paremtus Tautų apaštalo padrąsinimais ir pamokymais pirmosioms krikščionių bendruomenėms – klierikas Gytis Stumbras, maldas – ses. Liucija Grybaitė, FMA. Giedojimui vadovavo ses. Celina Galinytė, OSB, ir seserys benediktinės. Kryžiaus kelio eisena, kuri tęsėsi Laisvės alėja ir Vilniaus gatve, jau visai sutemus,  apie 22 valandą, baigėsi Arkikatedroje Bazilikoje. Arkivyskupas palaimino jos dalyvius šventojo Kryžiaus relikvija ir nuoširdžiai padėkojo už itin gausų dalyvavimą.

Kryžiaus Kelias buvo einamas ir Vilniuje. Kryžiaus nešimas iš Arkikatedros į Trijų kryžių kalną nuo Atgimimo laikų yra tapęs tradicija, tačiau dar niekuomet jame nedalyvavo tiek daug įvairaus amžiaus tikinčiųjų. Kryžiaus Kelias prasidėjo 15 valandą Arkikatedroje, kur sukalbėjus Dievo Gailestingumo vainikėlį kardinolo Audrio Juozo Bačkio vedama procesija pajudėjo Trijų kryžių kalno link. Pirmoji stotis „Jėzaus suėmimas“ prisiminta tik išėjus iš šventovės, antroji – Sereikiškių parko pradžioje. Ir taip per visą parką, Gedimino papėde, pro Arsenalą, per Vilnelę kertantį tiltą pasiekiamas Trijų kryžių kalnas. Procesijoje kartu ėjo vyskupas Juozas Tunaitis, kunigas Robertas Šalaševičius, Arkikatedroje tarnaujantys kunigai, Vilniaus arkivyskupijos katalikiškų organizacijų ir vienuolijų atstovai, kurie skaitė savo sukurtus kančios kelio apmąstymus. Šiuos apmąstymus jungė „Graudžių verksmų“ giesmės.

Kristaus kančios ir kryžiaus pagerbimo liturgija Vilniaus Arkikatedroje prasidėjo 18 valandą. Kryžiaus pagerbimo ceremoniją papuošė specialiai šiai valandai paruošta Vilniaus Šv. Kazimiero grigališko giedojimo mokyklos ir Bernardinų bažnyčios choro „Langas“ giesmė „Popule meus“, dar vadinama „Kristaus priekaištai“. Pamoksle kardinolas A. J. Bačkis iškėlė kryžiaus prasmę ir kančios slėpinio reikšmę krikščionio gyvenime. Remdamasis apaštalo Pauliaus teologija, ganytojas kvietė nebijoti kryžiaus ir patikėti, kad tai yra mūsų išganymo garantas. Pamokslą ganytojas baigė raginimu pagerbiant Nukryžiuotąjį jo prašyti sustiprinti tikėjimą, viltį ir meilę. Baigiantis Didžiojo penktadienio liturgijai, uždengtoje monstrancijoje Švenčiausiasis sakramentas buvo perneštas į atskirą koplyčią, vadinamąjį Kristaus kapą. Nuo 2004 metų šioje koplyčioje eksponuojama Turino drobulės kopija. Didžiojo penktadienio pamaldų metu išstačius Ostiją buvo giedama giesmė „Verkite Dievo, angelai šventieji“, kviečianti visus tvarinius gedėti ir raudoti už mus nukankinto Išganytojo.

O štai Jonavos dekanate Didžiojo penktadienio tradicinis Kryžiaus Kelias maršrutu Rukla – Skaruliai – Jonava vyko jau devintą kartą ir prasidėjo Kryžiaus pamaldomis Ruklos Šventosios Dvasios koplyčioje. Procesijoje dalyvavo keli šimtai tikinčiųjų: Ruklos parapijos gyventojai, „Caritas“ vaikų dienos centro vaikai, Ruklos mokomojo pulko kariai, Jonavos parapijos atstovai ir svečiai iš visos Lietuvos. Kryžiaus kelio procesijai vadovavo Jonavos dekanato dekanas kun. Audrius Mikitiukas, Ruklos mokomojo pulko kapelionas majoras kun. Arnoldas Valkauskas ir kun. Linas Šipavičius, MIC. Giedojimui vadovavo Inga Petrikonienė su Jonavos parapijos jaunimu. Kryžių iš pradžių nešė procesijai vadovavę kunigai, vėliau kiti tikintieji. Vienuolikos kilometrų Kryžiaus Kelias baigėsi Kristaus kančios pamaldomis Jonavos Šv. Jokūbo bažnyčioje.

Pagal Kauno arkivyskupijos spaudos tarnybos ir VR pranešimus
Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

© 2009 „XXI amžius“