Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Lietuva
Mūsų švyturiai
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Velykos Romoje ir Jeruzalėje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI suteikia velykinį palaiminimą „Urbi et orbi“

Viešpaties Prisikėlimas yra mūsų viltis

Džiugiai, iškilmingai ir prasmingai praėjusį sekmadienį visame pasaulyje buvo celebruojama krikščionių pagrindinė liturginė šventė Velykos, Kristaus Prisikėlimas. Iškilmėms Romos Šv. Petro aikštėje vadovavęs popiežius Benediktas XVI po pamaldų suteikė tradicinį palaiminimą „urbi et orbi“ (Romos miestui ir pasauliui). Savo velykiniame kreipimesi „Viešpaties Prisikėlimas yra mūsų viltis“ jis priminė šiandieninio gyvenimo problemas, pabrėždamas, kad Kristaus Velykos skatina ieškoti taikaus ir pergalingo jų sprendimo.

Kunigystė – dalyvavimas Dievo šventume

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI laimina kunigus per Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišias

Popiežius dalinasi patyrimu

Artėjant popiežiaus Benedikto XVI paskelbtų Kunigų metų inauguracijai, vis didesnis dėmesys skiriamas jo pareikštoms mintims dėl šios ypatingos sakramentinės tarnystės Bažnyčioje svarbos. Šiuo atžvilgiu  per praėjusio Didžiojo ketvirtadienio Krizmos šv. Mišias atnaujinant kunigystės šventimus Šventojo Tėvo pasakyta homilija nusipelno išsamesnio aptarimo. Tuo labiau kad netrukus 82-ąjį gimtadienį minėsiantis Romos vyskupas jo vadovautų pamaldų homilijoje prisiminė savo prieš šešis dešimtmečius vykusių šventimų išvakares, kada ieškojo įkvepiančios Dievo Žodžio išminties būsimajai kunigiško gyvenimo ir veikimo kelionei.

Didžiojo penktadienio Kančios pamaldos

Kryžiaus Kelio eisenai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius

Didžiojo penktadienio vakarą Kauno Arkikatedroje Bazilikoje tikintieji dalyvavo Viešpaties kančios pamaldose. Šventojo Kristaus Kryžiaus pagerbimo liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, SJ, Viešpaties kančios ir mirties istoriją skaitė prel. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS. Per pamokslą arkivyskupas pakvietė pasvarstyti, kada kančia yra prasminga, kaip iš savo Viešpaties Jėzaus pavyzdžio išmokti priimti, apkabinti ir nešti savuosius kryžius. Ar dabartinis sunkmetis – tikrasis kryžius? Ar jis gali būti išganingas žmonėms, per Nepriklausomybės metus ne kartą klupdytiems ir klupusiems? Deja, pasak ganytojo žodžių, šis sunkmetis yra kryžius, tačiau be Nukryžiuotojo, pačių žmonių pasistatytas iš savo godumo, besaikio pinigų, daiktų, malonumų troškimo. Ganytojas atkreipė dėmesį į šiuolaikiniam žmogui iš prigimties būdingą kryžiaus baimę, bėgimą nuo kančios pačiais apgaulingiausiais ir jį patį pražudančiais būdais.

Gatvėse – Kryžiaus Kelio pamaldos

Marijampolės Bazilikos jaunimas ir klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, (dešinėje) neša kryžių miesto gatvėmis Alvydo KLUONIAUS nuotrauka

Marijampolė. Didįjį penktadienį Bazilikos jaunimas organizavo Kryžiaus Kelio pamaldas. Pamaldų pradžioje kryžių pašventino parapijos klebonas kun. Andrius Šidlauskas, MIC, ir pakvietė malda vienytis su Išganytoju bei visa Katalikų Bažnyčia, apmąstančia Kristaus kančią. Klebonas priminė šv. Brunoną ir kitus kankinius, praliejusius kraują skleidžiant Gerąją Naujieną Kristaus nepažįstančioms tautoms.

Šv. Velykų laukimas

Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedotojai

NEMAKŠČIAI. Kovo 27 dieną miestelio žmonės rinkosi „Žvirzdės“ kavinėje į Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo vakarą. Džiugu, kad klebono kun. Stasio Šlepavičiaus kasdieninis raginimas pakilti dvasioje paliečia parapijiečių širdis. Klausantis giesmių atgijo vaikystės prisiminimai, laikai, kai Kalnų giedojimas buvo gyva ir svarbi tradicija. Už šios gražios tradicijos puoselėjimą ir atgaivinimą esame dėkingi Daivai ir Vladislovui Šimaičiams, gausiai susirinkusiems giedotojams ir tyliai besimeldusiems, dėkojame šią idėją įgyvendinti padėjusiems parapijos klebonui, seniūnui vargonininkui Remigijui Laugaliui, kultūros namų direktoriui Zenonui Burbai, vaikų darželio darbuotojų kolektyvui.

„Kad visa šeima skverbtųsi į tiesą...“

Inesė Ratnikaitė

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie meilę

Kovo 21 dieną Šiauliuose vykusioje šeimos centrų konferencijoje buvo atvirai kalbėta apie šeimas, minėti ir skaudūs bei nerimą keliantys dalykai. Šių metų konferencijos tema – „Meilė: nuo eroso iki agapės“, ją organizavo Lietuvos šeimos centras bei Šiaulių vyskupijos šeimos centras.

Konferencijos svarbą pabrėžia kasmetinis vyskupų bei kardinolo dėmesys. Pradėdamas šeštąją konferenciją Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis kalbėjo apie meilę, kurią, pasak ganytojo, puikiai atskleidžia apaštalo Jono žodžiai: „Dievas yra meilė ir kas pasilieka meilėje, tas pasilieka Dieve ir Dievas pasilieka jame“ (1 Jn 4, 16). Žodis „erosas“ tarptautinių žodžių žodyne apibūdinamas kaip vyriškos valios skverbimasis į grožį, tiesą ir gėrį. „Jeigu kiekvienas vyras skverbsis į gėrį, į grožį, į tiesą, bus nuostabios šeimos ne tik Lietuvoj, bet ir visame pasaulyje“, – sakė vyskupas. Labai svarbu, kad šeimos galva ir visa šeima skverbtųsi į tiesą. Meilės kelias yra susivienijęs su šventumo sąvoka. Tokia yra Dievo valia, kad būtume šventi. Labai gera bus gyventi kiekvienam šeimoj, kai vyras ir žmona sieks šventumo, mokydami jo siekti ir savo vaikus. Jeigu taip nėra, tai ženklas, kad nutolome nuo šventumo šaltinio. Dar viena vyskupo išsakyta mintis: Jėzus myli per mane. Kai neiname Dievo valios vykdymo keliu, einame egoizmo keliu, ir ne kartą tas kelias veda į nuodėmę, klaidą. Pasekmės: skyrybos, skausmas, nelaimės. „Tai ne tik dviejų širdžių sudužimas, bet vaikučių nelaimė, jų gyvenimo traumos“, – sakė ganytojas.

Mitų ir paslapčių  šalis

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Balandžio 14-ąją Seime premjeras A. Kubilius perskaitė Vyriausybės veiklos ataskaitą už 2008 metus. Ataskaita nebuvo ilga, nes premjerui teko atsiskaityti tik už 20 praėjusių metų dienų, kai dirbo Permainų koalicijos vyriausybė. Premjeras teigė, kad daug problemų sukėlė G. Kirkilo vyriausybė, kuri neatsižvelgė į vis blogėjančias ekonominės tendencijas. O finansų ministro A. Šemetos pristatytas planas apie drastišką biudžeto apkarpymą net 3 milijardais litų sukėlė daug skeptiškų atsiliepimų.