Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Lietuvos kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą“

Seime pristatytas prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas

Prezidentas Valdas Adamkus Seime perskaitė paskutinį pranešimą Nuotrauka iš prezidentas.lt

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, liepos mėnesį baigiantis savo antrąją kadenciją, antradienį Seime pristatė savo paskutinįjį, dešimtąjį, Metinį pranešimą. Pateikiame pagrindines šio svarbaus dokumento mintis. Prezidentas V. Adamkus pranešime nagrinėjo daugelį valstybę kaustančių problemų, apibrėžė būtinus tų problemų sprendimus. Neišspręstomis problemomis jis laikė nesubrendusią pilietinę Lietuvos visuomenę, sąstingį, taip pat moralinius mūsų nuopuolius, moralės stoką Lietuvos politikoje. Didžiausiu šalies praradimu prezidentas teigė laikantis tai, kad Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo nesubrendo atvira pilietinė visuomenė, paremta socialine partneryste: „Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą. Todėl kiekvienas pilietis turi sau atsakyti į klausimą, kiek sąžiningai prisidėjo ir prisideda prie Tėvynės gerovės“.

Pasak V. Adamkaus, esminės sisteminės valstybės gyvenimo reformos nuolat strigo. Teisinantis būtinybe išsaugoti politinį stabilumą jos esą buvo tik dalinės, todėl pamažu stūmė šalį į sąstingį, trukdė tinkamai pasirengti sunkmečiui. Tačiau vienos ar kitos Vyriausybės ilgaamžiškumas, Prezidento žodžiais, nėra savaiminė vertybė, valdžia reikalinga tiek, kiek gali nuveikti piliečių labui. „Todėl tenka pripažinti, kad prieš kurį laiką pamatę, kad sunkiai suformuota valdančioji mažumos koalicija ir jos Vyriausybė daugiau pastangų skiria ne reformoms, bet išlikimui valdžioje, visi pristigome drąsos imtis ryžtingų veiksmų. Kai kurios Seimo partijos ragino Prezidentą paleisti parlamentą. Aš savo ruožtu laikiausi įstatymų nuostatos, kad tam būtina paties Seimo valia“, – kalbėjo V. Adamkus. Turint stiprią valdančiąją daugumą anksčiau nebūtų reikėję „taip skubotai, per kelias paras, kurpti mokesčių reformą ir iš naujo formuoti biudžetą“. Per skubų darbą padarytas klaidas „vėl taisome paskubomis ir jau su nuostoliais“, – pažymėjo Prezidentas.

Sunkmečio akivaizdoje esą galime rinktis skirtingus kelius. Pavyzdžiui, didžiąją kaltę versti išoriniams, nuo mūsų beveik nepriklausantiems veiksniams ir teigti, kad mus ištikę sunkumai – tik globalių ekonominių ir finansinių problemų aidas. „Jei savo nesėkmių priežasčių ieškosime tik pasaulinio nuosmukio verpetuose, vadinasi, toliau ignoruosime realybę, apgaudinėsime save ir vėl darysime tą pačią klaidą, už kurią brangiai mokame šiandien ir galime dar brangiau sumokėti ateityje“, – kalbėjo V. Adamkus. Prie lengvo gyvenimo iliuzijų, Prezidento žodžiais, skatino ir istoriniai laimėjimai – narystė Europos Sąjungoje ir NATO, sustiprinusi visuomenės gerovės bei saugumo pamatus, tačiau kartu daugybei žmonių susukusi galvas: „Susitelkę į ES lėšų dalybas ir patikėję nepaliaujamu ekonomikos augimu, nesiryžome imtis nuoseklių pertvarkų aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos ir teismų sistemose, nesutvarkėme valstybės tarnautojų, o ypač – policijos, priešgaisrinės apsaugos ir kitų statutinių pareigūnų darbo užmokesčio sistemos, nesukaupėme išteklių galimam sunkmečiui“.

Nemoralu savo klaidas teisinti tik istorine praeitimi. „Negi nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios mūsų gyvenimas nepriklausė ir nepriklauso nuo Lietuvos politikų sprendimų? – klausė V. Adamkus. – Pavyzdžiui, Lietuvoje nekilnojamasis turtas – žemė – tapo kilnojamuoju turtu, o daugybė žmonių buvo nuskriausti savos valstybės, nes įstatymai leido kitiems, dažniausiai turintiems informacijos ir ryšių valdžioje, geriausiose vietose esančią žemę atimti iš teisėtų savininkų? Ar tikrai vien išorinės jėgos ir istorinis paveldas lėmė, kad, keičiantis visų politinių pakraipų vyriausybėms, per du dešimtmečius nebuvo beveik nieko nuveikta brėžiant gyvybiškai svarbią Lietuvos energetinio saugumo perspektyvą? (…) Ar nėra taip, kad tariamomis objektyviomis aplinkybėmis dangstomas egoizmas ir abejingumas žmonių, visuomenės ir valstybės interesams?“

Prezidentas apgailestavo, kad šiemet minimą Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį užgožia sunkmečio rūpesčiai. „Toks išskirtinio jubiliejaus ir mus ištikusio nuosmukio sutapimas – išraiškingas nuolat mus lydinčio dvilypumo simbolis. Šalia laimėjimų – nuolatinės abejonės ir nepasitikėjimas, šalia akivaizdžios pažangos – jausmas, kad padaryta per mažai, šalia kalbų apie viltį ir lūkesčius – nerimas dėl ateities. Kartu su Lietuva ieškojau ir ieškau atsakymo į klausimą, kodėl taip yra. Kur tokios nevisavertės mūsų visuomenės savijautos šaknys?“ – klausė Prezidentas.

Prezidento nuomone, savą atsakomybės dalį už tai, ko nepadarėme ir nedarome, pirmiausiai turi prisiimti politikai, viešojo gyvenimo dalyviai: „Privalome pripažinti, kad nesugebame sutelkti žmonių bendriems tikslams, kad rodome tokius elgesio ir veiklos pavyzdžius, dėl kurių turėtų būti mažų mažiausiai gėda.

(nukelta į 3 p.)

(atkelta iš 1 p.)

Pagaliau, gąsdindami žmones esama sunkia ir gresiančia dar sunkesne padėtimi, ignoruojame pasaulio raidos istoriją ir patirtį. O ta patirtis liudija, kad kiekviena krizė, pasirinkus protingą veiklos kryptį, gali tapti drąsaus mąstymo ir perspektyvios veiklos atskaitos tašku“.

V. Adamkus pabrėžė, kad būtina reali aukštojo mokslo sistemos pertvarka. Kaip vieną svarbiausių uždavinių Prezidentas nurodė rinkimų įstatymo tobulinimą (rinkimų laiko perstūmimą, netrukdant biudžeto svarstymui ir tvirtinimui, rinkimų kampanijos skaidrumą, partijų konkuravimą idėjomis, o ne rėmėjų pinigais, rinkėjų sudominimą ir suinteresuotumą politiniu gyvenimu ir kt.).

Nesubrendusio, iškreipto politinio gyvenimo reiškiniai, ardantys demokratinę visuomenę ir keliantys piliečių nusivylimą valdžia, kliudantys didinti piliečių galimybes dalyvauti politinėje veikloje, atsiranda dėl didelį pavojų keliančių glaudžių ryšių tarp politikos ir verslo. Šiuos ryšius, ir pirmiausia – partijų priklausomybę nuo verslo finansinės paramos, būtina kuo skubiau nutraukti.

Prezidento nuomone, viena pagrindinių dabartinio ekonomikos nuosmukio priežasčių – moralės nuvertinimas. Tačiau, anot jo, įstatymo pataisos, draudžiančios fiziniams ir juridiniams asmenims finansuoti partijų veiklą ir rinkimų kampanijas, dulka Seimo stalčiuose. Jis pasakė: „Todėl turiu dar sykį pakartoti ankstesniame metiniame pranešime pasakytus žodžius: gaila, bet Lietuva dar netapo konsoliduotos ir brandžios demokratijos šalimi, o mūsų politinėje santvarkoje pastebimi nomenklatūrinio–oligarchinio valdymo bruožai. Keisti tokią padėtį – ypač svarbus ir neatidėliotinas artimiausios ateities uždavinys“.

Prezidentas pabrėžė būtinumą įtvirtinti fundamentalų demokratinės ir teisinės valstybės principą – teisminės valdžios autoritetą, bet dar daugiau dėmesio skyrė užsienio politikai, kurioje, anot Prezidento, Lietuva įveikė daug iššūkių ir aukščiausiu balu išlaikė moralumo, ištikimybės vertybėms egzaminą. Kaip pavyzdį jis paminėjo mūsų šalies poziciją dėl Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto. „Jei Lietuvos užsienio politika atsitrauktų nuo ilgalaikių tikslų ir pamatinių vertybių, išduotume Vasario 16–osios ir Kovo 11–osios aktų idealus. O nustojus jais tikėti ir pavargus dėl jų kovoti, suvešės vienadienis materializmas, nustelbiantis valstybės strateginius tikslus“, – pabrėžė V. Adamkus. Energetinio saugumo, Prezidento nuomone, nepavyks užsitikrinti, jei pasikliausime tik ES pagalba ir patys nesutelksime politinės valios bei nepadarysime būtinų darbų, kad pastatytume naują jėgainę ir nutiestume elektros jungtis.

Kaip teigė Prezidentas, tik moralinės vertybės ir bendri siekiai padės nepaklysti bei rasti kelią iš sunkmečio labirinto: „Tenkindamiesi vien trumpalaike nauda, grimzdami į politines intrigas vardan valdžios ir galios, prarandame gebėjimus susirungti su tikromis epochos problemomis. Geriausia strategija, vedanti iš sumaišties, – vertybėmis ir idealais grįsti tikslai, idėjomis ir principais paremtas praktinis veikimas“. Pasak V. Adamkaus, dabartinėje situacijoje svarbu ne tik pinigų taupymas ir racionalus jų naudojimas. Esą daug svarbiau – naujos idėjos, pastangos dvasiškai atsitiesti, pasitikėjimas ir santalka, aiškiai suvokti principai bei prioritetai, kurie turėtų virsti kasdieniais politiniais sprendimais. „Įkvėpimo šaltinių nereikia toli ieškoti – jie glūdi kiekviename iš mūsų. Tai – dar Sąjūdžio laikais iškelta nepriklausomos, teisingos ir garbingos valstybės sukūrimo idėja. (…) Sunkmetis visada didina socialinę įtampą, didina ir pagundas imtis supaprastintų veiksmų, skatina autoritarinių, diktatūrinių idėjų daigus. Tačiau tikiu: tik laisvė, įvairovė, padoraus veikimo taisyklės, individualios kūrybingos asmenybės galios yra svarbiausia Lietuvos sėkmės prielaida. Todėl nepaliaukime tikėti žmogumi, savo tautos jėgomis, laisvės ir lietuvybės prasme, kaip pagrindine mūsų valstybės kūrimo medžiaga. Dirbkime Tėvynei drauge – neskirstydami tautos į savus ir svetimus, išrinktuosius, gyvenimo eilinius ar atstumtuosius.“

V. Adamkus taip pat pasakė, kad: „Idealų vedama ir vienijama Lietuva pasiekė savo didžiausius tikslus, dabar privalome įveikti naujus iššūkius, rašydami naują Lietuvos istorijos puslapį. Tuos įrašus skaitysiančios ateities Lietuvos kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą. Todėl išdrįskime būti sąžiningi valstybei, vieni kitiems, patys sau. Rašykime istoriją tiesos ir atvirumo, moralės ir pasitikėjimo kalba. Rašykime dabar, nelaukdami kitos dienos. Dirbkime „vardan tos Lietuvos“.

Padėkojęs Lietuvos žmonėms už pasitikėjimą ir paramą, prezidentas Valdas Adamkus baigė savo metinį pranešimą.

© 2009 „XXI amžius“