|
Šv. Brunonas ir gyvybės vertė
Šįmet minimas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis yra tiesiogiai susijęs su 1009 m. šv. Brunono misionierišku žygiu į Prūsiją ir Lietuvą, kur anuomet gyveno baltų gentys. Svarbu paminėti, kad šv. Brunonas yra pirmasis mūsų krašto misionierius, kuris buvo nužudytas dėl Evangelijos skelbimo ir jos liudijimo. Jo pralietas kraujas tapo būsimų naujų krikščionių sėklomis, iš kurių 1387 m. amžinybei pradėjo nežemiškus vaisius auginti Krikštą priėmusios Lietuvos medis (beje, dėl istorinių aplinkybių nuostolingai pavėlavęs). Istoriniuose šaltiniuose Kvedlinburgo analuose rašoma, jog 1009 m. vasario 16 d. ar 23 d. (pagal kitus šaltinius kovo 9 d.) šv. Brunonas su aštuoniolika saviškių (po kankinystės) nukeliavo į dangų. Jie savo gyvybės kaina tarsi plačiau atvėrė dangiškosios Jeruzalės vartus, idant paskui šiuos kankinius, iš paskos, laiko pilnatvei atėjus, pirmiausia galėtų džiugiai žengti tie mūsų protėvių gentainiai, kurie, nepasitenkindami vien Krikšto sakramento malonių priėmimu, vis labiau stengėsi pažinti Dievo Sūnų ir tikėjimo darbais liudijo Jį.
|
|
Gavėnios metas ir studentija
Džiuljeta Kulvietienė
Kovo 1215 dienomis Truskavoje (Kėdainių r.) vyko Kairos rekolekcijos studentams. Kauno akademinės sielovados grupei jas rengti padėjo Panevėžio vyskupijos jaunimo centras. Žodis Kairos reiškia Dievo tikslui skirtas laikas arba trumpiau Dievo laikas. Tai vienas savaitgalis, kuris gali pakeisti gyvenimą. Apie tai liudija studentų, grįžusių iš rekolekcijų, įspūdžiai.
|
|
Tautiškumo ugdymas išvykose
Jolanta Samsonienė,
Kauno ,,Aušros gimnazijos matematikos vyr. mokytoja
Mano auklėtiniai mėgsta keliauti. Aplinkos paslaptingumas, grožis, bendravimas padeda ugdyti vaikų emocijas, jausmus, meninius polinkius, dorovingumą ir jautrumą. Pasirinkdami ekskursiją po Panemunės pilis norėjome susipažinti su tautos istorija, savo akimis pamatyti jos dalelę. Mokiniams labai patiko Raudondvario kraštovaizdis. Tyliai tekantis Nevėžis tarsi iš amžių glūdumos atsiduso Simono Stanevičiaus žodžiais: Kur Nevėžis nuo amžių pro raudoną dvarą... Raudondvario pilis visoje Lietuvoje garsėjo savo paveikslų galerija ir didele biblioteka (apie 1020 tūkst. knygų ir XVIXVII a. rankraščių). Šis architektūros paminklas, dažnai vadinamas dvaru, minimas nuo 1615 metų. Raudondvario bažnyčia pakerėjo jaunuosius turistus gilia senove. Jie galėjo užlipti į bokštą ir pamatyti, kaip skambinama varpais, kapinėse turėjo surasti italų architekto Cezario Anichini, pagal kurio projektą pastatyta bažnyčia, kapą. Simboliška tai, kad jo kapas amžiams atgręžtas į bažnyčią.
|
|
|