Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

„Lietuvos kartos mums atleis už klaidas, bet neatleis už melą“

Seime pristatytas prezidento Valdo Adamkaus metinis pranešimas

Prezidentas Valdas Adamkus Seime perskaitė paskutinį pranešimą Nuotrauka iš prezidentas.lt

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus, liepos mėnesį baigiantis savo antrąją kadenciją, antradienį Seime pristatė savo paskutinįjį, dešimtąjį, Metinį pranešimą. Pateikiame pagrindines šio svarbaus dokumento mintis. Prezidentas V. Adamkus pranešime nagrinėjo daugelį valstybę kaustančių problemų, apibrėžė būtinus tų problemų sprendimus. Neišspręstomis problemomis jis laikė nesubrendusią pilietinę Lietuvos visuomenę, sąstingį, taip pat moralinius mūsų nuopuolius, moralės stoką Lietuvos politikoje. Didžiausiu šalies praradimu prezidentas teigė laikantis tai, kad Lietuvoje nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo nesubrendo atvira pilietinė visuomenė, paremta socialine partneryste: „Mums nepavyko išlaikyti žmonių bendrystės ir atsakomybės jausmo, kuris Atgimimo metais įkvėpė ir suteikė jiems jėgų atkurti Lietuvą. Todėl kiekvienas pilietis turi sau atsakyti į klausimą, kiek sąžiningai prisidėjo ir prisideda prie Tėvynės gerovės“.

Kandidatai atsiskleidžia

Prasidėjusioje prezidento rinkimų kampanijoje jau kai kas pradeda ryškėti. Iki kampanijos pradžios dauguma kandidatų atrodė gana skaidrūs, permatomi: jų politinės ir ideologinės pažiūros, netgi užkulisiai buvo tarsi aiškūs, žinomi. Pavyzdžiui, seniai žinoma, kad Kazimira Danutė Prunskienė, buvusi pirmosios Vyriausybės premjerė, 1991 metų sausyje susikompromitavo, pakeldama kainas, vėliau įkūrė Moterų partiją, pervadintą Naujosios demokratijos partija, dar vėliau – Valstiečių partija, o galiausiai, sekant prieškario tradicija, Valstiečių liaudininkų partija. Paskutiniu metu ji pasitraukė (ar buvo pašalinta?) iš šios partijos pirmininkės pareigų. Dirbo ir žemės ūkio ministre. Prunskienė išgarsėjo kaip KGB agentė „Šatrija“ – esą ji apie 1981–1983 metus, važinėdama į Vakarų Europos šalis, teikė mokslinę ir kitą žvalgybinę medžiagą sovietiniam saugumui. Tą Aukščiausiojo teismo priimtą sprendimą vėliau panaikino žemesnės instancijos teismas, tačiau dabar Liustracijos komisija vėl pripažino Prunskienę bendradarbiavus su KGB. Pati kandidatė į prezidentus, remdamasi teismo sprendimu, tą neigia ir į rinkimų dokumentus yra įrašiusi, kad su KGB nebendradarbiavo. Šiaip ar taip, Prunskienė aiškiai išdėsto savo politines nuostatas, savo požiūrį į dabartinę Lietuvos politinę padėtį.