Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Prisiminta pranciškono kardinolo teologinė veikla

Mindaugas BUIKA

Pranciškonas Umbertas Betis už nuopelnus teologijai 2007 metais pakeltas kardinolu

Seni kontaktai su Popiežiumi

Popiežius Benediktas XVI išreiškė savo gilų liūdesį dėl italo pranciškono kardinolo Umberto Bečio, OFM, mirties, pabrėždamas žymaus teologo nuopelnus. Buvęs Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius mirė balandžio 1 dieną Fiezolės Šv. Pranciškaus vienuolyne, netoli Florencijos, sulaukęs garbingo 87 metų amžiaus. Mažesniųjų brolių pranciškonų vienuolijos generaliniam vyresniajam tėvui Chozei Rodrygesui Karbaljui, OFM, pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas rašė: „su širdinga padėka Viešpačiui aš prisimenu velionio kardinolo uolią tarnystę, ypač jo, kaip žymaus teologinio eksperto veiklą Vatikano II Susirinkime, taip pat Tikėjimo mokslo kongregacijos ir Valstybės sekretoriato patarėjo bei Popiežiškojo Laterano universiteto rektoriaus“.

Kaip tik vykstant Vatikano II Susirinkimui (1962–1965 m.) užsimezgė kardinolo U. Bečio ir popiežiaus Benedikto XVI asmeniniai ryšiai, kada jie, tada dar jauni teologai, dirbo ekspertais rengiant Susirinkimo dogmines konstitucijas „Dei Verbum“ ir „Lumen gentium“. Šis bendradarbiavimas tęsėsi, kai tuometinis kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI) 1981 metais buvo paskirtas vadovauti Tikėjimo mokslo kongregacijai. Būsimasis kardinolas U. Betis ėjo šios kongregacijos patarėjo tarnystę nuo 1964 iki 1997 metų.

Jis gimė 1922 metų kovo 7 dieną vidurio Italijos Pieve, San Stefano vietovėje (Areco vyskupija), darbininko šeimoje. Įstojęs į pranciškonų vienuolijos noviciatą būdamas penkiolikmečiu jaunuoliu, amžinuosius vienuolinius įžadus davė 1943 metų gruodžio 31 dieną. Kunigystės šventimus priėmė 1946 metų gegužės 4 dieną. Studijavo Liuveno (Belgija) katalikų universitete, 1951 metais apsigynė dogminės teologijos daktaratą.

Gavo dispensą nuo vyskupystės

Atsidėjęs teologijos mokslui, dėstė įvairiose aukštosiose bažnytinėse mokyklose Toskanos regione ir Romoje. Beveik tris dešimtmečius dirbo profesoriumi Romos pranciškonų Popiežiškajame Antonianum institute, buvo jo Teologijos fakulteto dekanas, vėliau ir šios aukštosios mokyklos rektorius. Popiežiui Jonui XXIII paskelbus Vatikano II Susirinkimo sušaukimą, buvo iš karto paskirtas konsultantu į Parengiamąją teologinę komisiją. Aktyviai darbavosi ir Susirinkimo eigoje kaip Florencijos arkivyskupo Ermenedžildo Florito patarėjais.

1994 metais paskirtas vienos svarbiausių Romos katalikiškųjų aukštųjų mokyklų Popiežiškojo Laterano universiteto didžiuoju (magnifico) rektoriumi, kuriuo dirbo iki atsistatydino 1995–aisiais. Už nuopelnus popiežius Jonas Paulius II jį apdovanojo bažnytiniu ordinu „Pro Ecclesia et Pontifice“. Popiežius Benediktas XVI į Kardinolų kolegiją paskyrė 2007 metų lapkričio 24 dienos konsistorijoje. Dėl amžiaus pasiprašė atleidžiamas nuo su kardinoliškuoju skyrimu susijusios tradicinės vyskupo konsekracijos, todėl Šventasis Tėvas suteikė dispensą.

Kardinolas U. Betis yra parašęs keletą fundamentalių teologijos veikalų, kuriuose išsamiai analizavo Vatikano II Susirinkimo dokumentus. Be to, jis aktyviai bendradarbiavo Romos Kurijoje, buvo įvairių kongregacijų nariu ir patarėju. Kardinolas U. Betis balandžio 3 dieną palaidotas La Vernos pranciškonų šventovės kapinėse.

Mirus kardinolui U. Bečiui dabar Kardinolų kolegijoje yra 186 nariai, kurių 115 yra jaunesni nei 80 metų amžiaus ir gali balsuoti konklavoje. Pranciškonų ordinas turi septynis kardinolus.

© 2009 „XXI amžius“