|
Kaip daug nevargstant laimėti prezidento postą...
Beveik dvi savaites vykstanti prezidento rinkimų agitacija nykesnė nei ankstesniosios. Apie po dviejų savaičių vyksiančius naujojo prezidento rinkimus primena tik kelios specialios televizijos ir radijo laidos, pavienės publikacijos spaudoje bei kur ne kur sušmėžuojantys reklaminiai plakatai. Kaip pastebėjo vienas aktyvus visuomenininkas, susidaro įspūdis, kad agitacija vyksta tarsi po vandeniu: per mažai viešų debatų, žiniasklaidos dėmesio rinkimams. Tačiau tikimasi, kad kova dėl posto dar įgaus pagreitį, bet tuo vis dėlto reikėtų suabejoti, nes rinkėjams įpirštas favoritas (katė maiše) yra aiškus iš anksto, ir tai verčia abejoti rinkimų demokratiškumu. Tokiomis aplinkybėmis idėjos ir nuostatos dėl valstybės reikalų atsiduria dešimtoje eilėje.
Praeitą savaitę girdėjome prezidento V. Adamkaus metinį dešimtąjį (ir jau paskutinį) pranešimą. Pripažįstant kai kuriuos V. Adamkaus nuopelnus, kai kurių politologų ir apžvalgininkų keliami klausimai dėl jo asmeninės politinės atsakomybės už padėtį Lietuvoje skambėjo ne be pagrindo jis galėjo padaryti daug daugiau. Betgi visuomenė, užuot kėlusi prezidento atsakingumo klausimus, tarsi apžavėta pagarbiai gyrė prezidentą. Todėl ir dabar privalu įsisąmoninti paprastą tiesą: prezidentas demokratinėje valstybėje išrenkamas tam, kad atsidavusiai dirbtų visuomenei, o ne tik perskaitytų metinį pranešimą ar pabartų vieną ar kitą klaną (partiją). Juk už tai jis gauna tikrai nemažą atlyginimą, netgi palyginus su kolegomis užsienyje. Taigi jis privalo ne tik pažadėti vesti tautą teisingumo ir gerovės link, bet ir daug bei sąžiningai dirbti, kad pateisintų duotus įsipareigojimus.
Dabartiniai kandidatai irgi daug žada, siekia parodyti save gražesniais, išmintingesniais, besirūpinančiais tautai opiais klausimais. Stebint į euforijos viršūnę iškeltos D. Grybauskaitės retoriką A. Kubiliaus Vyriausybės veiksmų atžvilgiu tenka apgailestauti dėl jos neaiškiai išreikštos pozicijos. A. Kubiliaus Vyriausybė nuolat konsultavosi su D. Grybauskaite ir tarėsi dėl krizės įveikimo plano, netgi pripažindama, kad A. Kubiliaus planai su ja buvo aptarti labai detaliai. Ji jiems visiškai pritarė. Sausį, po riaušių, D. Grybauskaitė dar gyrė A. Kubiliaus Vyriausybę, teigdama, kad naujoji valdžia darė viską, kas įmanoma ir būtina. Netgi pateisindama klaidas sakė: kas nedirba, tas neklysta ir gyrė A. Kubilių, kad šis klaidas taiso. Tačiau pastaruoju metu viskas apvirto aukštyn kojomis iš D. Grybauskaitės lūpų išgirdome gana aštrią kritiką Permainų koalicijai. Pasirodo, ir mokesčių sistema buvo suvelta, ir socialinio dialogo trūksta, ir sprendimai priimami buldozerio principu. Todėl turėtų kilti nemažai klausimų ir dėl eurokomisarės sumanumo. Pavyzdžiui, ką A. Kubiliaus remiama kandidatė padarė, kad taip neatsitiktų (juk su ja buvo tariamasi), kas konkrečiai neklausė D. Grybauskaitės patarimų. O jei visi D. Grybauskaitės patarimai buvo išklausyti ir įgyvendinti, ar ji neturėtų pati prisiimti bent dalį atsakomybės už biudžeto nesurinkimą, už bedarbystės augimą ir kitas klaidas? Nepakanka sakyti, kad nesu niekam įsipareigojusi (taip ji teigia viename ją dažnai reklamuojančiame laikraštyje duodama interviu). Dar daugiau, D. Grybauskaitė ateitį mato juodesnę nei finansų ministras A. Šemeta, vos ne kasdien didindamas biudžeto deficito skaičius. Eurokomisarė pareiškė, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto nuosmukis šiemet gali siekti iki 15 procentų, o Finansų ministerija neseniai skelbė, kad ūkio nuosmukis turėtų siekti mažiau 10,5 proc. Pasak eurokomisarės, Vyriausybė stengiasi išlaikyti biudžeto deficitą apie 3 proc., bet jei nebus /.../ tolesnių biudžeto išlaidų mažinimo, jis sieks minus 8 proc.. O tai jau panašu į gąsdinimą. Ji teigė, kad visoms Baltijos šalims liko dvi galimybės nacionalinės valiutos devalvacija arba išlaidų mažinimas. Tačiau, pasak jos, išlaidų mažinimas reiškia papildomai keliamą socialinę įtampą tiek iš ekonominės, tiek iš politinės perspektyvos, kadangi Lietuvoje bus rinkimai, o tai šiemet, jos nuomone, bus viena iš pagrindinių problemų.
Kita kandidatė L. Graužinienė pabrėžia verslo vaidmens svarbą surenkant valstybės biudžeto pajamas. Ji tai teigia tiek diskutuodama Seimo posėdžiuose, tiek tokį savo požiūrį išreiškė susitikusi su Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovais. L. Graužinienė turi savo tvirtą poziciją šiuo klausimu išlaidų mažinimas nepagelbės: Jeigu ne pramonės atstovai, sunešantys pagrindinę valstybės biudžeto lėšų dalį, Seimas ir Vyriausybė neturėtų ką skirstyti. Vyriausybė nežino, kuriuo keliu eiti, o išlaidų mažinimas nieko neduos. Manau, kad ši Vyriausybė yra nepajėgi Lietuvą išvesti iš susidariusios situacijos. Aš už tai, kad mokesčių politika būtų peržiūrėta, atlaisvintas verslas, išsaugotos darbo vietos. Valstybei yra naudingiau išsaugoti darbo vietas, nei mokėti bedarbio pašalpas. Vadinasi, ne taip paprasta apibrėžti valstybės viziją net ir tokioje, atrodytų paprastoje srityje, kaip valstybės išlaidų mažinimas. O ar daug tokioje srityje gali padaryti prezidento postą užimantis žmogus, net jeigu jis ir labai patyręs finansų srityje?.. Geriausiu atveju, jis galėtų tapti neblogu patarėju premjerui. Bet ir tai su išlygomis. Beje, L. Graužinienė yra pasisakiusi už tai, kad Prezidento institucija, kaip neturinti įtakos, galėtų būti ir panaikinta.
Ką veikia kiti kandidatai į prezidento postą? Kokius alternatyvius krizės įveikimo planus yra pateikę: A. Butkevičius, V. Mazuronis, ta pati L. Graužinienė?! Dabar kiekvienas kandidatas, kaip ir D. Grybauskaitė, gali sakyti, kad yra laisvas piktintis, reikšti susirūpinimą ir kartu žadėti, jog yra pasirengęs: imtis konkrečių veiksmų, kad sutramdytume monopolijų vyravimą ekonomikoje, jų įtaką politikoje, kad nutrauktume vartotojų skurdinimą ir sukurtume lygias konkurencijos sąlygas visam doram verslui. Tokių pažadų reikalauja rinkimų kampanijos ypatumai. Bet ar jie pateisinami? Todėl apie asmeninę kiekvieno kandidato atsakomybę reikia kalbėti dar prieš renkant naująjį prezidentą. Kitaip neverta bus piktintis, kai šalies vadovas po penkerių metų, atsiskaitydamas už savo kadenciją, toliau kalbės tik apie tai, kas yra blogai, bet valstybėje padėtis vėl liks tokia pati.
© 2009 XXI amžius
|