Atnaujintas 2009 m. balandžio 29 d.
Nr. 33
(1725)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Kaip keliolika rusų
nacionalistų
įbaugino Suomiją

Adolfas Hitleris –
kas jis?

Bažnyčia smerkia rasizmą ir ksenofobiją

Ženevos konferencijos prieštaravimai ir rezultatai

Mindaugas BUIKA

Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas
prie JT institucijų
arkivyskupas Sivanas Tomasis

Perspėjantis Rusijos pavyzdys

Balandžio 20–24 dienomis Jungtinių Tautų Organizacija Ženevoje surengė II Pasaulinę konferenciją, skirtą 2001 metais Durbane (Pietų Afrikos Respublika) vykusios I Pasaulinės konferencijos priimtų veiksmų programos peržiūrai. Daugiau kaip šimto šalių delegatai nagrinėjo ne tik rasinės neapykantos (pavyzdžiui, prieš juodaodžius afrikiečius) priežastis ir kilmę, bet ir svetimtaučių imigrantų, etninių mažumų diskriminaciją, priešišką nusistatymą prieš atskiras religijas (islamofobija, kristianofobija), ateistinį nepakantumą religijai, antisemitizmo apraiškas ir pan. Pokomunistinėje Rytų Europos erdvėje, kur nuo sovietmečio liko įprasta nutylėti savas problemas, galima išgirsti nuomonę, kad „pas mus“ rasizmo ir panašių problemų nėra, kad tai būdinga „tik jiems“, tai yra Vakarams. Tačiau dar ne taip seniai buvo neigiamas ir korupcijos buvimas, o dabar paaiškėjo, kad ši yda pokumunistinėse šalyse yra labiausiai paplitusi. Kad rasinės diskriminacijos, ksenofobijos ir etninės netolerancijos apraiškos būdingos ir postsovietinei visuomenei, rodo duomenys iš buvusios Rytų Europos komunizmo „metropolijos“ Rusijos. Kaip tik čia stiprėja priešiškumas užsieniečiams, ypač atvykėliams iš kaimyninių Kaukazo ir Vidurinės Azijos regionų.


Minime VDU jubiliejų

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Balandžio pabaigoje Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) mini atkūrimo 20-metį. Pokario metais sovietinės valdžios uždaryta aukštoji mokykla buvo atkurta 1989 metų pavasarį. Kauno Sąjūdis buvo pagrindinis šios aukštosios mokyklos atkūrimo iniciatorius. Prie konkrečių VDU atkūrimų darbų daug prisidėjo Alfredas Smailys, Antanas Karoblis, Algirdas Patackas, Česlovas Stankevičius, Algirdas Saudargas, Edvardas Šiugžda ir kiti tuometinio Lietuvos Sąjūdžio nariai. Apie VDU atkūrimą kalbėjomės su Kovo 11-sios akto signataru, Algirdu Patacku ir „XXI amžiaus“ laikraščio redaktoriumi Edvardu Šiugžda, tuo metu dirbusiu universiteto referentu.


Kaip daug nevargstant laimėti prezidento postą...

Beveik dvi savaites vykstanti prezidento rinkimų agitacija nykesnė nei ankstesniosios. Apie po dviejų savaičių vyksiančius naujojo prezidento rinkimus primena tik kelios specialios televizijos ir radijo laidos, pavienės publikacijos spaudoje bei kur ne kur sušmėžuojantys reklaminiai plakatai. Kaip pastebėjo vienas aktyvus visuomenininkas, susidaro įspūdis, kad agitacija vyksta tarsi po vandeniu: per mažai viešų debatų, žiniasklaidos dėmesio rinkimams. Tačiau tikimasi, kad kova dėl posto dar įgaus pagreitį, bet tuo vis dėlto reikėtų suabejoti, nes rinkėjams įpirštas favoritas („katė maiše“) yra aiškus iš anksto, ir tai verčia abejoti rinkimų demokratiškumu. Tokiomis aplinkybėmis idėjos ir nuostatos dėl valstybės reikalų atsiduria dešimtoje eilėje.


Nenuilstantys Anykščių šviesuoliai

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

Anykščių L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Milda ir Vygandas Račkaičiai
savo namuose
Romualdo Rakausko nuotrauka

<...> Ne tik akimis ieškau ir ieškau tikrojo kelio. Įsiklausau į tylą, bene išgirsiu balsą, ištiesinantį vingius, nusakantį kryptį į Šviesos rūmą.

Tegu pateka trys saulės: viena – Tikėjimo, kita – Meilės, trečia – Vilties. Tegu pateka pro obelų žiedus, pro jievaro sąsparą. Tegu veria vartus žvaigždžių dieveriai.

Vygandas RAČKAITIS

Laikraščio „Kregždutė“ redaktoriai, žurnalistai, rašytojai, publicistai, Teresės Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatai Milda Telksnytė ir Vygandas Račkaitis atšventė savo 70 metų jubiliejus. Vartydamas M. ir V. Račkaičių knygas, skaitydamas jų straipsnius bei kitų autorių rašinius apie juos negali nesistebėti šių žmonių darbštumu, gebėjimu visur suspėti.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija