Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Kas rūpi Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Patriotines dainas dainavo vyrų choras „Seni draugai“

Ordinu apdovanojama partizanų ryšininkė dr. Regina Parnarauskienė

LLKS savo veiklą pradėjo 1940 metų žiemą ir tęsė visą okupacijų laikotarpį Tėvynėje, užsienyje, net lageriuose. Pasak valdybos pirmininko Jono Buroko, atkūrus nepriklausomybę, „sovietinė nomenklatūra, paveldėjusi dideles sumas pinigų, perėmė valstybės turtą ir spaudą, įsitvirtino vadovaujančiuose valstybės postuose“. LLKS, teigdama, kad „kova dar nebaigta“, 1996 metų pavasarį nusprendė atkurti veiklą. Sąjungos nariai domisi vidaus ir užsienio politika, rengia įvairius siūlymus ir dokumentus negerovėms šalinti, dalyvauja valstybiniuose ir vietinės reikšmės renginiuose. Kas antri metai LLKS rengia suvažiavimus, kuriuose įvertinami atlikti darbai, numatomos veiklos gairės ateičiai.

Balandžio 18 dieną Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje įvykusį LLKS ataskaitinį-rinkiminį suvažiavimą invokacija pradėjo kanauninkas Robertas Pukenis, dalyvius sveikino europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas, Politinių kalinių ir tremtinių bendrijos pirmininkas Vytas Miliauskas, s. Nijolė Sadūnaitė ir kt.

Savo rūpesčius iš tribūnos išsakė garbingi vyrai. Akademikas Zigmas Zinkevičius apgailestavo, kad paskutiniuoju metu Seimo nariai daug diskutuoja dėl aukštojo mokslo reformos, deja, mažai kalba apie mokymo turinio reformą. Švietimo reformos svarbiausias uždavinys turėtų būti Lietuvos patriotų ugdymas.

Habil. dr. Kazimieras Garšva išreiškė pasipiktinimą dėl lietuviško raidyno keitimo, siekiant įvesti lenkiškų pavardžių rašybą. „Mane spaudžia nutilti, bet šito nebus. Gal ir pralaimėsiu, bet neparduosiu nei kalbos, nei Tėvynės“, – sakė mokslininkas. Jam pritarė Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius. Tuo klausimu buvo priimtas atitinkamas suvažiavimo kreipimasis.

Architektas prof. Algis Vyšniauskas, partizano sūnus, sielojosi dėl pernelyg ilgai užsitęsusio Vilniaus Lukiškių aikštės tvarkymo. Suvažiavimas priėmė rezoliuciją, kurioje raginama „nedelsiant organizuoti naują architektūrinį meninį Lukiškių aikštės sutvarkymo ir paminklo Laisvės kovų dalyviams (ne simbolio, bet paminklo!) projekto sukūrimo konkursą“.

Prof. Gediminas Karalius ir doc. dr. Romas Batūra priminė, kad 2010 metais sukaks 600 metų nuo Žalgirio mūšio. „Žalgirio epocha įsirašė į pasaulio istoriją. Baigėsi 250 metų trukęs Lietuvos gynybinis karas, agresoriai buvo atremti. Mūšiui vadovavo du lietuviai gediminaičiai Vytautas ir Jogaila. Tai reikia priminti pasauliui“, – sakė R. Batūra. Reikėtų pastatyti paminklus prie Veliuonos, Gedimino kalno papėdėje. „Kūrybinį darbą atlikčiau be jokio atlyginimo“, – žadėjo prof. G. Karalius.

Šiomis dienomis LR Seime kartu su mūsų parlamentarais posėdžiavo Pasaulio lietuvių Seimas. Sesijos pradžioje bus svarstomas pilietybės klausimas. LLKS suvažiavimas šiuo klausimu priėmė rezoliuciją „Dėl įteisinto neteisingumo Pilietybės įstatyme naikinimo“. Joje reikalaujama „keisti ydingą ir valstybei žalingą LR Pilietybės įstatymą, numatant teisę kiekvienam pagal kilmę lietuviui būti Lietuvos piliečiu“.

Aukščiausiu LLKS apdovanojimu – ordinu „Už Tėvynės laisvę“ – buvo apdovanota keletas aktyviausių organizacijos narių, tarp jų – prof. Vytautas Landsbergis, buvę partizanų ryšininkai dr. Regina Parnarauskienė, dr. Juozas Parnarauskas, partizanas Vytas Masiukonis.

Per dvidešimt įvairaus amžiaus žmonių panoro tapti LLKS nariais. Kiekvienas jų prisiekė bučiuodamas vėliavą, ištaręs „Tarnauju Lietuvai“. Nauji nariai – kiekvienos organizacijos džiaugsmas, prasmės ir patrauklumo rodiklis.

LLKS pirmininku dar vienai kadencijai perrinktas Jonas Burokas.

© 2009 „XXI amžius“