Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Visų mamų Motina 

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

„Viešpats yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta. (...) Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. (...) Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES namuose“ – tai žodžiai iš 23 Dovydo psalmės, rašytos X a. prieš Kristų, bet, atrodo, kad jie – tarsi iš Naujojo Testamento, labiausiai tinkantys Švč. Mergelei Marijai, nes būtent Ji, visiškai pasitikėdama savuoju Viešpačiu, (mirštant Jėzui ant kryžiaus) turėjo pereiti per sunkiausių išmėginimų ugnį.

Motinos dienai

Koks džiaugsmas mamai matyti savo sūnų kunigą, galintį tarnauti Dievui ir žmonėms. Betgi koks didžiulis skausmas ištinka ją, kai palyginti dar jaunas jos sūnus kunigas iškeliauja pas Viešpatį.

Motinos mintys

Išėjo Sūnus… Kartais jo vis dar laukiame. Atrodo, štai jis sugrįš ir nusišypsojęs įteiks gimtadienio, vardinių ar Motinos dienos proga didelę puokštę baltų rožių. Bet ne, Jis čia jau nebepareis. Gal šypsosi kur nors pro debesėlių šydą, atlaidžiai žvelgdamas į mūsų gyvenimo vingiuotą kelią, kuriuo mes vis dar einame, skandindami savo sielvartą gilioje maldoje. Guodžia ir jėgų teikia viltis, kad kaip parskridę tėviškėn paukščiai visi susitiksime Amžinoje Tėvynėje, Dangiškojo Tėvo prieglobstyje…

Geroji namų dvasia. Tai Tu, Mama!

Kaip sunku surast mintis, žodžius,

Kuriais galėčiau Tau atsidėkoti.

Buvai labai labai gera, labai darbšti,

Nenusakomai kantri, užjaučianti, rami.

Labai mylėjai mūsų Tėtę ir visus vaikus,

Visur suspėjai: virei mums valgyti, migdei,

Siuvai, mezgei, audei, rengei,

Ilgametį Kupiškio kleboną prisiminus

Mons. Klemenso Gutausko (1915-1999) 10-osioms mirties metinėms

S. Genė Daukaitė,

tikybos vyr. mokytoja

Mons. Klemensas Gutauskas Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Daugelio žmonių širdyse giliai įsirėžė daug kartų Velykų pamoksle girdėti dekano monsinjoro Klemenso Gutausko žodžiai: „Kas nuritins akmenį nuo žmogaus širdies?“ „Mylėkite vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo“.

Į kunigą K. Gutauską teko kreiptis labai svarbiu pašaukimo pasirinkimo klausimu. Tarybiniais metais man, jaunai, tokiu svarbiu momentu apsispręsti buvo rizikinga. Kunigo patarimas buvo lemtingas. Jis mane padrąsino, patikino, kad Dievas laimins pasirinktą vienuolinio gyvenimo kelią, kvietė melstis, pasitikėti Dievo globa, palaimino. Jo paskatinta įstojau į Šv. Kotrynos seserų kongregaciją. Po kelerių metų Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, prie užrakintų durų, dekanui vadovaujant ceremonijoms, prie altoriaus sudėjau amžinuosius įžadus. Dekanas rizikavo  savo saugumu, tačiau jo meilė Dievui buvo didesnė už baimę. Šalia Dievo malonės dekano pamokslo žodžiai buvo labai neįprasti, ištarti iš pat širdies gelmių, daug pasakantys, giliai įstringantys, pasiliekantys kaip kelrodžiai iki šiandien. Kunigas buvo patikimas ramstis iki paskutiniųjų jo gyvenimo dienų. Tai mačiau ir jutau dirbdama Kupiškio bažnyčioje (jo prašymu) per jo 38-rius kunigavimo metus.