Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Įkvepiantis naujų šventųjų pavyzdys

Mindaugas BUIKA

Popiežius ir vyskupai eina į kanonizacijos šv. Mišias Šv. Petro aikštėje

Kanonizuotas parapijos klebonas

Paskelbdamas penkis naujus šventuosius, popiežius Benediktas XVI akcentavo jų atsidavimą vargšų reikalui, stiprybės semiantis iš Eucharistijos. Kaip tik tai šiandien labiausiai aktualu krikščionims, išgyvenantiems nelengvą ekonominių ir dvasinių sunkumų laikotarpį. Orientuodami savo gyvenimus į Švč. Sakramente amžinai likusį Kristų, kanonizuotieji liudija mums, kad „yra įmanoma padėti pagrindus visuomenės kūrimui, kuri būtų atvira teisingumui ir solidarumui, ir įveikti tą ekonominės bei kultūrinės pusiausvyros stygių, kuris tebėra didelėje mūsų planetos dalyje“, – kalbėjo Šventasis Tėvas per balandžio 26 dienos iškilmes.

Visų mamų Motina 

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

„Viešpats yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta. (...) Nors einu per tamsiausią slėnį, nebijau jokio pavojaus, nes Tu su manimi. (...) Tik gerumas ir ištikima meilė lydės mane per visas mano gyvenimo dienas, ir aš visados gyvensiu VIEŠPATIES namuose“ – tai žodžiai iš 23 Dovydo psalmės, rašytos X a. prieš Kristų, bet, atrodo, kad jie – tarsi iš Naujojo Testamento, labiausiai tinkantys Švč. Mergelei Marijai, nes būtent Ji, visiškai pasitikėdama savuoju Viešpačiu, (mirštant Jėzui ant kryžiaus) turėjo pereiti per sunkiausių išmėginimų ugnį.

Silpna liustracijos komisija suinteresuoti kagėbistai

Liustracijos komisijos pirmininkas prof. Algimantas Urmonas Gintaro VISOCKO nuotrauka

Su Mykolo Romerio universiteto Administracinės teisės ir proceso katedros vedėju prof. Algimantu URMONU kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Gintaras VISOCKAS.

Kiek laiko vadovaujate Liustracijos komisijai? Kuo gali pasigirti Jūsų vadovaujama institucija? Kokios silpnosios lietuviškosios liustracijos pusės?

Balandžio mėnesį suėjo vieneri metai, kai pradėjau vadovauti šiai visuomeninei institucijai. Manau, kad per šį laikotarpį susidariau ganėtinai objektyvų požiūrį į lietuviškosios liustracijos reikalus. Man regis, jau galiu pasakyti, ko verti mūsų įstatymai. Rezultatai nėra džiuginantys ir negali būti džiuginantys. 1999-aisiais priimtas Liustracijos įstatymas bei vėlesnės šio įstatymo pataisos nėra strategiškai tobulos. Šis įstatymas nėra iki galo užbaigtas. Rengiant tokio pobūdžio įstatymą būtina numatyti, kokių dalykų ir kokiomis priemonėmis mes privalome pasiekti. Dabar gi net liustruojamų asmenų sąrašas nėra tinkamai aptartas. Pagal dabartinę redakciją galima liustruoti tik kai kurias ryšių su KGB turėjusias asmenų grupes, o kiti lieka nuošalėje. Beje, nuošalyje lieka pačios stambiausios žuvys. Dabar į Liustracijos komisijos akiratį pakliūna tik smulkiosios žuvelės. Tokia niūri tikrovė.

Apyaušrio dalia ar patekanti putinizmo saulė?

Vytautas Radžvilas

Prezidento rinkimų kampanija įsibėgėjo tiek, kad jau drąsiai galima apibūdinti politinį jos turinį ir prasmę. Panašu, kad virš Lietuvos pateka skaisti putinizmo saulė. Arba leidžiasi tamsus jo šešėlis. Nelygu, kas ko laukia. Tačiau kad ir kokie skirtingi būtų požiūriai ir vertinimai, reikalo esmė nuo to nesikeičia.

Nuotaikų vaivorykštė: nuo euforijos iki baimės

Italų kunigas rūpinasi Lietuvos vaikais

Genovaitė BALIUKONYTĖ

Kunigas Maksimas Biankas, SDB, su jaunaisiais Palemono parapijiečiais

Neseniai lankiausi Palemono parapijoje, kur yra ne tik nauja (1996 metais pastatyta) bažnyčia, vienuolynas, bet ir įsikūręs saleziečių centras. Parapijai ir vienuolynui vadovauja bei parapijiečių vaikais rūpinasi italas kunigas Maksimas Biankas (Massimo Bianco).

Įėjusi į atvirą bažnyčią nustebau neradusi klebono. Kunigas su kolega vaikštinėja lauke. Paklaustas, ar nebijo palikti atvirų maldos namų, italas tik šyptelėjo ir užtikrino, kad palemoniečiai yra labai sąžiningi. „Laikau atvirą ne tik bažnyčią, bet ir automobilį. Niekada niekas nedingo. Čia ateinantys vaikai patikimi, nuoširdūs ir paslaugūs. Visada pasisiūlo padėti“, – gyrė palemoniečius italas salezietis. Mums bekalbant du paaugliai kunigo pasiteiravo, ar nėra kokio nors darbo, ir tik gavę neigiamą atsakymą nubėgo į čia pat prie bažnyčios esančią sporto aikštelę.

Vyriausias Lietuvos kunigas pagerbtas sulaukęs 103 metų

Mons. Juzefą Obrembskį (kairėje) 2007 metais su kunigystės 75-mečiu sveikina svečias iš Baltarusijos Pinsko apaštalinis administratorius kardinolas Kazimiežas Sviontekas Kun. Oskaro Petro VOLSKIO nuotrauka

Ilgametis Vilniaus arkivyskupijos Maišiagalos klebonas monsinjoras Juzefas Obrembskis per Šv. Juozapo šventę sulaukė 103 metų. Pagerbti savo buvusio klebono, tarnavusio maišiagaliečiams beveik 60 metų, į šv. Mišias Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje susirinko gausus būrys parapijiečių. Tik pats jubiliatas šv. Mišiose dalyvauti negalėjo, bet gimtadienį paminėjo savo namelyje. Jį pasveikinti atvyko broliai kunigai, o iš Vilniaus atvažiavo netgi Šventojo Tėvo atstovas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Peter Stephen Zurbriggen, tomis dienomis bebaigiąs kadenciją Lietuvoje. Jis dėkojo monsinjorui už ilgą tarnystę Katalikų Bažnyčiai. Pasak nuncijaus, kunigas yra puikus susivienijimo, bendrumo ir draugystės pavyzdys ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos katalikams. „Tai puikus pavyzdys, kaip žmogus tesi savo pažadą sekti Jėzumi Kristumi“, – sakė nuncijus. O pats jubiliatas, 77-uosius kunigystės metus skaičiuojantis mons. J. Obrembskis sakė, kad kiekvienas žmogus, tikintis Dievu ir gyvenantis pagal Dievo įsakymus, turi galimybę mėgautis ilgu gyvenimu.

Kristus – ribų neturintis Gailestingumas

Alvyra Grėbliūnienė

Šv. Mišias aukoja kun. Valerijus Rudzinskas

Pilnų namų bendruomenė Panaroje – vieta, kur skelbiama Dievo Gailestingumo žinia. Pasak kun. Valerijaus Rudzinsko, Dangiškojo Tėvo malonė taip sutvarkė, kad šiai žiniai platinti nereikia jokių  komunikacijos priemonių – ji tiesiog per bendruomenės kunigo įkūrėjo, kitų misionierių žodžius, darbus, maldas, rankas pasiekia čia gyvenančių, ieškančių ir ilgesniam laikui čia pasiliekančių žmonių širdis.

Jurginės Kaune

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Agapė

Balandžio 23-iąją, minint šv. Jurgio dieną, Kaune, Santakoje, buvo įkurtas aukuras, vyko žolynų akcija „Lietuvos takelis“, skambėjo oracijos ir giesmės „Jurgi, paleisk žolę“. Renginyje dalyvavo tautodailės studija „Šlamutis“ (vad. Dalia Žiurkelienė), „Karpiniai ir popieriaus plastika“ (vad. Eglė Vindašienė), „Linksmoji armonika“ (vad. Algirdas Kasperavičius), vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Alvyda Česienė), VDU „Rasos“ gimnazijos būgnininkų grupė, Kauno jėzuitų gimnazijos folkloro ansamblis „Ale va“, Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, „Šilo“ pradinės mokyklos mokiniai (vad. Jolanta Gvildienė), Kartų namų klubas „Šarma“ (vad. Liuda Stapulionienė).

Tikėjimo kankinės paminėjimas

Kazimieras Dobkevičius

Adelės Dirsytės įvairiomis kalbomis išleistų maldaknygių paroda

Balandžio 19 dieną Kaune paminėtos Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės 100-osios gimimo metinės. Vidudienį Kauno Arkikatedroje Bazilikoje minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, dalyvavo prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas, OFS, kun. Kazimieras Ambrasas, SJ. Ganytojas kvietė melsti Viešpaties malonės, kad Dievo tarnaitė A. Dirsytė būtų paskelbta palaimintąja. Tik tikėjimas atveria žmogui akis, tik su juo žmogus įgyja jėgų įveikti blogį, sakė per pamokslą arkiv. S. Tamkevičius, kviesdamas neprarasti budrumo šiandieninio blogio akivaizdoje, ragindamas pasitikėti gailestingąja, visa nugalinčia Jėzaus meile.

Naujojo Portugalijos šventojo liudijimas

Mindaugas BUIKA

Šv. Nunas de Santa Marija Alvaresas Pereira (1360–1431) – Portugalijos nacionalinis didvyris ir karvedys

Istorinės aplinkybės

Praėjusį sekmadienį popiežiaus Benedikto XVI kanonizuotas šv. Nunas de Santa Marija Alvaresas Pereira (1360–1431) laikomas Portugalijos nacionaliniu didvyriu, žymiausiu karvedžiu ir netgi vadinamas „tautos tėvu“. Prieš beveik šimtmetį (1918 metų gruodžio 23 dieną) jį beatifikavęs tuometinis popiežius Benediktas XV iškėlė jo, kaip kataliko kario, pavyzdį Pirmojo pasaulinio karo dalyviams. Su šv. Nuno palikuonių pradėta ir kelis šimtmečius Portugaliją valdžiusia Bragansų karališkąja dinastija giminystės ryšius palaikė didelė dalis Europos monarchų šeimų.

Kas rūpi Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungai

Dr. Aldona Kačerauskienė

Ordinu apdovanojama partizanų ryšininkė dr. Regina Parnarauskienė

LLKS savo veiklą pradėjo 1940 metų žiemą ir tęsė visą okupacijų laikotarpį Tėvynėje, užsienyje, net lageriuose. Pasak valdybos pirmininko Jono Buroko, atkūrus nepriklausomybę, „sovietinė nomenklatūra, paveldėjusi dideles sumas pinigų, perėmė valstybės turtą ir spaudą, įsitvirtino vadovaujančiuose valstybės postuose“. LLKS, teigdama, kad „kova dar nebaigta“, 1996 metų pavasarį nusprendė atkurti veiklą. Sąjungos nariai domisi vidaus ir užsienio politika, rengia įvairius siūlymus ir dokumentus negerovėms šalinti, dalyvauja valstybiniuose ir vietinės reikšmės renginiuose. Kas antri metai LLKS rengia suvažiavimus, kuriuose įvertinami atlikti darbai, numatomos veiklos gairės ateičiai.

Žalgirio mūšio pergalės jubiliejų pasitinkant

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Iš dešinės: prof. dr. Romas Batūra, doc. Liudvika Naginevičienė, istorikas Arvydas Pociūnas, Kauno istorijos klubo didysis etmonas Algirdas Daugirdas

Kauniečiai, nelaukdami kol įsibėgės Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio šventė, artėjant Žalgirio mūšio pergalės 600 metų jubiliejui, į Kauno Rotušę prie apskrito stalo sukvietė mokslininkus, istorikus, inteligentijos atstovus pasitarti dėl jubiliejinės šventės organizavimo. Posėdyje dalyvavo KTU profesorių klubo prezidentas, hab. dr. Jonas Dulevičius, VDU Humaritarinio fakulteto dekanas, hum. mokslų dr. Jonas Vaičenonis, istorikas, hum. mokslų dr. Romas Batūra, Vytautų klubo prezidentas Vytautas Juodka, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės generolas VD karo muziejaus direktoriaus pav. Arvydas Pociūnas, Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Vytauto) bažnyčios rektorius kun. Kęstutis Rugevičius ir kiti žymūs visuomenės veikėjai. Susitikimą moderavo Kauno deputatų klubo prezidentas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos vadovas Kęstutis Ignatavičius.

Vyskupas bendravo su tikybos mokytojais

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Vyskupas Jonas Ivanauskas padrąsino tikybos mokytojus

Vasario mėnesį Kauno arkivyskupo augziliaras vyskupas Jonas Ivanauskas Ukmergėje susitiko su tikybos mokytojais, katechetais, jaunimo bei Šeimos centro atstovais, kunigais. Susirinkusieji išklausė vyskupo kalbą apie Lietuvos tūkstantmečio jubiliejaus šventimą, apie tikybos mokymo, pašaukimų svarbą. „Švęsdami šiuos Jubiliejinius metus siekiame atnaujinti savo krikščioniškąjį tikėjimą, bendruomeninį parapijų gyvenimą, siekiame skelbti Gerąją Naujieną, kuo plačiau skleisti krikščioniškąsias vertybes visuomenės ir mūsų Tėvynės gyvenime. Jubiliejui rengiamės ir jį švenčiame vadovaudamiesi Kauno arkivyskupijos antrojo sinodo nutarimais ir šia programa“, – sakė J. Ivanauskas. Ganytojas pabrėžė Šventojo Rašto svarbą ir paminėjo, kad tikintieji artimiausiu laiku galės įsigyti pirmąjį katalikišką viso Šventojo Rašto – Senojo ir Naujojo Testamento – vertimą iš originalo kalbų vienoje knygoje.

Pasiruošti atsakingam  žingsniui

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Ukmergės dekanato Šeimos centro direktorė Ramutė Sakalauskienė

Jau beveik dešimtmetį Lietuvos vyskupijose vykdoma pasirengimo Santuokos sakramentui programa. Tokie mokymai jauniems žmonėms padeda sąmoningiau priimti sakramentą.

Sužadėtiniai, nutarę tuoktis bažnyčioje, turi išklausyti ruošimo Santuokai kursus, trunkančius tris mėnesius. „Ne visi supranta, kad santuoka –  rimtas žingsnis, kad šiam atsakingam gyvenimo etapui reikia pasiruošti“, – sako Ukmergės dekanato šeimos centro direktorė R. Sakalauskienė. Anot pašnekovės, pagrindinis rengimo santuokai tikslas – padėti sužadėtiniams atsakingai apsispręsti ir pasirengti sakramentui, sudaryti sąlygas geriau pažinti save ir vienas kitą, giliau pažvelgti į santuoką, jos prasmę bei problemų sprendimą.

Svarbiausia – atrasti save

Regina Stumbrienė

Konferencijos dalyviai

Balandžio 2 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje įvyko konferencija ,,Mokymasis, studijos, karjera“, kurioje dalyvavo ne tik šios, bet ir „Minties“ gimnazijos, ,,Verdenės“ pagrindinės mokyklos mokiniai, Lietuvos aukštųjų mokyklų (KTU, VDU, VGTU, VPU, Panevėžio kolegijos) ir Panevėžio profesinių mokyklų atstovai.

Pranešimą apie profesinį orientavimą ir konsultavimą K. Paltaroko gimnazijoje skaitė socialinė pedagogė Simona Šmidtaitė. Priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas skyriaus vedėjas dr. Saulius Raila supažindino su stojimo dokumentų pildymo tvarka, papasakojo apie naujausias technologijas studijų programose. VGTU docentas, daktaras Olegas Prentkovskis papasakojo apie pagrindinių studijų programas, stojamųjų egzaminų konkursinio balo sandarą, VPU ryšių su visuomene atstovė Algimanta Vaikšnytė kvietė abiturientus studijuoti, tapti mokytojais, nes tik VPU suteikia mokytojo kvalifikaciją. VDU Katalikų teologijos fakulteto dekanas dr. Benas Ulevičius linkėjo abiturientams atrasti save, o studentai pristatė savo Alma Mater. KTU Panevėžio instituto administratorė Regina Padaigienė džiaugėsi puikia biblioteka ir skaitykla, pasakojo apie studentų mainų programas. Panevėžio kolegijos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai Birutė Dalmantienė pasakojo apie kolegijos studijų programas, o Panevėžio profesinio rengimo centro skyriaus vedėja Sandra Navickienė kalbėjo apie profesinį mokymą kaip karjeros pradžią. Margaritos Rimkevičaitės technologinė mokykla  taip pat laukia moksleivių, kurių vidurkis siekia 7 balus.

Širdis sušildė giesmės

Dekanui kun. Gintautui Kabašinskui (antroje eilėje, trečias iš kairės) patiko mokinių ir mokytojų veteranų koncertas

Ukmergės „Šilo“ vidurinės mokyklos pradinių klasių mokinukai drauge su mokytoja surengė gražią šventę tėveliams, kurioje dalyvavo Ukmergės dekanato dekanas, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonas kun. Gintautas Kabašinskas, mokytojų veteranų klubo „Dar ne ruduo“ ansamblis (vadovas Eugenijus Žurauskas). Veikė mokinių darbelių paroda, kurią paruošė mokytoja Vilma Šlubelienė.

Pasidalijo gerąja patirtimi

Tikybos mokytoja Onutė Varžinskaitė prie savo paruošto stendo „Žingsniai nuo tradicinės iki katalikiškos mokyklos“

Balandžio 7 dieną Kauno „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje įvyko pradinio ugdymo respublikinė konferencija „Kūrybingos sielos žaidžia su objektais“, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui.

Įžanginį žodį tarė Šilainių Šventosios Dvasios bažnyčios klebonas kun. Emilis Jotkus, kviesdamas visus dalytis kūrybine patirtimi. Konferencijoje kalbėjo mokyklos direktorius L. Lukošius, direktoriaus pavaduotoja V. Monginienė, anglų kalbos mokymo mokytoja metodininkė D. Urbonienė, švietimo ir ugdymo skyriaus vyresni specialistai D. Tindžiulienė, E. Starkus bei Lietuvos rajonų mokyklų atstovai, atvykę iš Radviliškio, Alytaus, Raseinių, Prienų, Jonavos ir kitų miestų.

Gavėnios maldos

Šilalės parapijos jaunimas su prelatu Juozu Šiuriu, klebonu dekanu kun. Stasiu Toleikiu ir kun. Domu Gatautu (kairėje) prie Kristaus kapo

Per Gavėnią Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos tikintieji, vadovaujami klebono dekano kun. Stasio Toleikio, maldas skyrė įvairioms intencijoms, o visą Gavėnios metą sekmadieniais, po Sumos,  parapijos namuose giedojo Žemaičių Kalvarijos Kalnus.

Gavėnios metą prieš vakarines pamaldas bažnyčioje buvo einamas Kryžiaus kelias, o sekmadieniais, prieš Sumą, Kryžiaus kelią eidavo visi susirinkusieji į Sumos šv. Mišias. Visi trys Šilalės kunigai: klebonas S. Toleikis, vikarai Mindaugas Alekna ir Kęstutis Motiejaitis per Gavėnios homilijas daug dėmesio skyrė Kristaus kančios prasmei apmąstyti. Rekolekcijas Šilalėje vedė kan. dr. Petras Smilgys iš Kauno.

Ilgametį Kupiškio kleboną prisiminus

Mons. Klemenso Gutausko (1915-1999) 10-osioms mirties metinėms

S. Genė Daukaitė,

tikybos vyr. mokytoja

Mons. Klemensas Gutauskas Broniaus VERTELKOS nuotrauka

Daugelio žmonių širdyse giliai įsirėžė daug kartų Velykų pamoksle girdėti dekano monsinjoro Klemenso Gutausko žodžiai: „Kas nuritins akmenį nuo žmogaus širdies?“ „Mylėkite vieni kitus, nes meilė yra iš Dievo“.

Į kunigą K. Gutauską teko kreiptis labai svarbiu pašaukimo pasirinkimo klausimu. Tarybiniais metais man, jaunai, tokiu svarbiu momentu apsispręsti buvo rizikinga. Kunigo patarimas buvo lemtingas. Jis mane padrąsino, patikino, kad Dievas laimins pasirinktą vienuolinio gyvenimo kelią, kvietė melstis, pasitikėti Dievo globa, palaimino. Jo paskatinta įstojau į Šv. Kotrynos seserų kongregaciją. Po kelerių metų Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčioje, prie užrakintų durų, dekanui vadovaujant ceremonijoms, prie altoriaus sudėjau amžinuosius įžadus. Dekanas rizikavo  savo saugumu, tačiau jo meilė Dievui buvo didesnė už baimę. Šalia Dievo malonės dekano pamokslo žodžiai buvo labai neįprasti, ištarti iš pat širdies gelmių, daug pasakantys, giliai įstringantys, pasiliekantys kaip kelrodžiai iki šiandien. Kunigas buvo patikimas ramstis iki paskutiniųjų jo gyvenimo dienų. Tai mačiau ir jutau dirbdama Kupiškio bažnyčioje (jo prašymu) per jo 38-rius kunigavimo metus.