Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Įkvepiantis naujų šventųjų pavyzdys

Mindaugas BUIKA

Popiežius ir vyskupai eina į kanonizacijos šv. Mišias Šv. Petro aikštėje

Naujieji šventieji: kunigas Arkangelas Tadinis (1846–1912), abatas benediktinas Bernardas Tolomėjus (1272–1348), seserys vienuolės: Gertrūda Komensoli (1847–1903) ir Kotryna Volpičeli (1839–1894)

Kanonizuotas parapijos klebonas

Paskelbdamas penkis naujus šventuosius, popiežius Benediktas XVI akcentavo jų atsidavimą vargšų reikalui, stiprybės semiantis iš Eucharistijos. Kaip tik tai šiandien labiausiai aktualu krikščionims, išgyvenantiems nelengvą ekonominių ir dvasinių sunkumų laikotarpį. Orientuodami savo gyvenimus į Švč. Sakramente amžinai likusį Kristų, kanonizuotieji liudija mums, kad „yra įmanoma padėti pagrindus visuomenės kūrimui, kuri būtų atvira teisingumui ir solidarumui, ir įveikti tą ekonominės bei kultūrinės pusiausvyros stygių, kuris tebėra didelėje mūsų planetos dalyje“, – kalbėjo Šventasis Tėvas per balandžio 26 dienos iškilmes.

Į jo vadovautas kanonizacijos šv. Mišias Romos Šv. Petro aikštėje vėl susirinko dešimtys tūkstančių piligrimų. Jie pagarbiai laikė naujų šventųjų – keturių italų ir vieno portugalo – atvaizdus. Praėjusį sekmadienį šventaisiais buvo paskelbti: kunigas Arkangelas Tadinis (1846–1912), abatas benediktinas Bernardas Tolomėjus (1272–1348), brolis karmelitas Nunas de Santa Marija Alvaresas Pereira (1360–1431) ir dvi naujų kongregacijų steigėjos seserys vienuolės: Gertrūda Komensoli (1847–1903) ir Kotryna Volpičeli (1839–1894).

Pamaldų homilijoje Popiežius aptarė kiekvieno šventojo darbus ir liudijimą, kuriai jie pelnė visos Bažnyčios pagarbą. Pradėdamas nuo šv. Arkangelo Tadinio, iš Italijos šiaurinio Brešos miesto kilusio ir ten sielovadinę tarnystę ėjusio parapijos klebono, Benediktas XVI pažymėjo jo veiklą ginant dirbančiųjų teises. Tuo XIX amžiaus pabaigos ir XX amžiaus pradžios sparčios industrializacijos laikotarpiu į miestus persikėlę jaunieji darbininkai patyrė didelį išnaudojimą ir buvo atitrūkę nuo parapijinio gyvenimo. Imdamasis konkrečių ir drąsių iniciatyvų realizavimo, kunigas šv. Arkangelas Tadinis įkūrė Katalikų darbininkų savitarpio paramos asociaciją, rūpinosi jų buitimi ir sielovada. 1900 metais jis įsteigė Šv. Nazareto namų seserų darbininkių kongregaciją, naujo tipo vienuoliją, kurios tikslas evangelizuoti darbo pasaulį. Kongregacijos narės dirbdavo įmonėse kartu su kitomis moterimis ir dalydavosi jų vargais, liudijo Šventosios Šeimos triūso ir kilnumo pavyzdį. „Kokią pranašišką ir charizmatinę intuiciją turėjo šv. A. Tadinis ir kaip reikalingas jo pavyzdys šiems ekonominės krizės laikams“, – sakė Šventasis Tėvas. Jis paminėjo ir išskirtinį kunigo dvasingumą, kuris „ištisas valandas praleisdavo maldoje prie Eucharistijos“.

Į dvasinį tobulumą – skirtingomis sąlygomis

Pamaldumą Švč. Sakramentui, kontempliacijai bei tarnystei žmonėms liudijo ir šv. Bernardas Tolomėjus, kuris XIV amžiuje įsteigė naują benediktinų sąjūdį – Alyvų kalno Švč. Mergelės Marijos kongregaciją. Jo išskirtinį dvasinį autoritetą rodo ir tas faktas, kad nors ir nebūdamas kunigu bei visiškai apakęs šv. B. Tolomėjus net 27 metus buvo perrenkamas bendruomenės vyresniuoju (abatu). Šis iš Sienos miesto kilęs italas vienuolis, 1348 metais prasidėjus maro epidemijai, nors ir pats būdamas fiziškai silpnas, išėjo gelbėti baisios ligos užkrėstų žmonių ir pats mirė tos ligos pakirstas.

Popiežius Benediktas XVI šią naujo šventojo auką įvardijo kaip „tikros meilės kankinystės“ liudijimą. Tokiu pavyzdžiu šv. Bernardas Tolomėjus kviečia mus perteikti savo tikėjimą į realų gyvenimą „tarnaujant kitiems meilėje iki aukščiausios aukos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Primindamas šventuoju paskelbto karmelitų vienuolio Nuno de Santa Marijos Alvereso Pereiros permainingą gyvenimą (apie tai plačiau atskirame straipsnyje, publikuojamame šiame „XXI amžiaus“ numeryje), popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad jam džiugu kanonizuoti asmenį, kurio tikėjimas augo karinėje tarnyboje, kuri paprastai laikoma nepalankia šventumo brandai. Naujasis šventasis „buvo didis karys ir didis lyderis, neleidęs asmeninėms savybėms užtemdyti Dievo aukščiausio veikimo“. Buvusio Portugalijos žymiausio karvedžio, šalies nepriklausomybės gynėjo, vėliau atsidėjusio kontempliacinei vienuolystei, veikimas patvirtina, kad krikščioniškas nuostatas galima išsiugdyti ir įgyvendinti visose sąlygose, netgi karinių kovų įkarštyje. Visur galime darbuotis „dėl bendrojo gėrio ir Dievo garbės“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Pamaldumas – paskata veikti

Pereidamas prie iš Bresos apylinkių kilusios šventosios sesers Gertrūdos Kamensoli paminėjimo, jis nurodė ypatingą, dar vaikystėje suformuotą pamaldumą Eucharistijoje esančiam Jėzui. Tai buvo didžioji paskata jos apaštaliniam ir misijiniam veikimui įkuriant Švč. Sakramento seserų kongregaciją. Gavusi socialiai orientuoto popiežiaus Leono XIII pritarimą, ji taip pat nuolankiai priėmė jo prašymą, kad naujoji vienuolija šalia Eucharistijos adoravimo rūpintųsi ir jaunųjų darbininkų dvasiniu ugdymu. Taip „kontempliacinė meilė“ buvo išplėtota į „efektyvią meilę“ vargstantiems, kas yra aktualu ir šių dienų jaunimui „vertybių bei gyvenimo prasmės paieškoje“, – pažymėjo Popiežius, nurodydamas į sektiną šv. Gertrūdos pavyzdį.

Panašiu veikimu pasižymėjo ir iš Italijos pietinio Neapolio miesto kilusios naujos šventosios sesers Kotrynos Volpičeli įkurtoji Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacija. Jos narės susitelkė į Eucharistijos adoraciją, kartu rūpinosi vargšais, ypač našlaičiais iš XX amžiaus gausių Neapolio lūšnynų. Šventasis Tėvas sakė, kad naujoji šventoji „rodo savo dvasinėms dukterims ir kartu visiems mums reikalų atsivertimo kelią, kuris iš esmės perkeičia širdį ir veda į veikimą, kuris suderintas su Evangelija“. Taip žmonija gali rasti savo „stabilius namus“ Kristaus Širdyje ir perteikti krikščioniškas vertybes jaunajai kartai.

Po kanonizacijos šv. Mišių, prieš kalbėdamas su pamaldose dalyvavusiais sekmadienio vidurdienio „Regina Caeli“ maldą, popiežius Benediktas XVI linkėjo, kad naujųjų šventųjų užtarimas padėtų nešti Prisikėlusiojo Viešpaties liudijimą į mūsų kasdienį gyvenimą. „Tegul jų pavyzdys sustiprina mūsų ryžtą eiti pas vargstančius brolius ir seseris, nešti gyvybės Žodį visam pasauliui“, – sakė Šventasis Tėvas. Per keturis pontifikato metus jis paskelbė devyniolika šventųjų.

© 2009 „XXI amžius“