Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Jurginės Kaune

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Agapė

Vienuolių benediktinių choro giesmių pynė

Balandžio 23-iąją, minint šv. Jurgio dieną, Kaune, Santakoje, buvo įkurtas aukuras, vyko žolynų akcija „Lietuvos takelis“, skambėjo oracijos ir giesmės „Jurgi, paleisk žolę“. Renginyje dalyvavo tautodailės studija „Šlamutis“ (vad. Dalia Žiurkelienė), „Karpiniai ir popieriaus plastika“ (vad. Eglė Vindašienė), „Linksmoji armonika“ (vad. Algirdas Kasperavičius), vaikų folkloro ansamblis „Ratilėlis“ (vad. Alvyda Česienė), VDU „Rasos“ gimnazijos būgnininkų grupė, Kauno jėzuitų gimnazijos folkloro ansamblis „Ale va“, Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, „Šilo“ pradinės mokyklos mokiniai (vad. Jolanta Gvildienė), Kartų namų klubas „Šarma“ (vad. Liuda Stapulionienė).

Vakare Šv. Jurgio bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Jurgio atlaidų Mišios. Koncelebracijai vadovavo pranciškonų vienuolių brolis Astijus Kungys, dalyvavo prelatas prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas ir dar keliolika kunigų, pašvęstojo gyvenimo atstovai, gausus jaunimo būrys, daug garbaus amžiaus tikinčiųjų. Brolis Astijus skatino visus melstis, neužmiršti, kad esame Dievo vaikai ir labai kvietė prašyti, kad padaugėtų pašaukimų į kunigystę.

Po šv. Mišių ir palaiminimo visi gausiai susirinko į agapę, ragavo išradingai pagamintus skanėstus, kiaušinienės, bendravo vidiniame Pranciškonų vienuolyno bažnyčios kiemelyje. Visiems labai patiko pavasarinės salotos iš garšvos lapelių, pienių lapų, dilgėlių viršutinių lapelių ir kitų pavasarinių žolelių. Atbudusi gamta teikia savo gėrybes, o šv. Jurgis paskelbė, kad esame prie vasaros slenksčio.

Balandžio 23-iąją minimas šv. Jurgis buvo nukankintas Diokleciano laikais, bet tik XII amžiuje apie jį, kaip riterį ir slibino nugalėtoją, atsirado legenda. Labai populiarus šis šventasis yra Rytų Europoje, ypač Rusijoje. Legendoje jis vaizduojamas kaip raitelis, todėl jis tapo arklių ir visų gyvulių globėju. Lietuvoje tikima, kad Jurginių dieną negalima su arkliais dirbti laukuose, nes tai yra jų šventė. Jei nepaisysi šių reikalavimų, užrūstinsi šventąjį, gyvuliai ims sirgti ir kristi, ypač nesiseks arkliams, juos išpjaus vilkai, pasėlius išmuš kruša.

Tikima, kad šv. Jurgis rūpinasi gyvuliais, kai jie ganosi, todėl per Jurgines pirmąkart bandą išgena į lauką, o kai kur tvartuose yra laikomas šv. Jurgio paveikslas, kad gyvuliai gerai veistųsi. Dažnai prieš saulėtekį veda arklius išmaudyti, tada jie būna gražūs ir švarūs. Pasakojama, kad seniau per Jurgines visus arklius šukuodavo, valydavo jų kanopas, gerai juos pašerdavo, kad visus metus ėdrūs būtų ir išsiganytų.

Šv. Jurgio prašoma atrakinti žemę, duoti gaivinančią rasą, leisti augti žolei. Kadangi nuo šv. Jurgio malonės priklauso didžiausias ūkininko turtas – gyvuliai ir derlius, jam gausiai aukojama. Jurginių metu į bažnyčią nešami įvairūs valgiai, ypač kiaušiniai ir pieno produktai, kiti užsako šv. Mišias į šv. Jurgį už gyvulėlių sveikatą. Anksčiau aukoms skirtus valgius pirma apnešdavo apie savo laukų ežias, todėl ūkininkai anksti rytą eidavo į laikus „pajurginėti“. Buvo paprotys per Jurgines kepti du kepaliukus duonos ir į kiekvieną įkepdavo po penkis kiaušinius. Juos nešdavo per lauką net dvylika kartų, paskui vieną kepaliuką žemėn įkasdavo, o kitą suvalgydavo – tada vilkai avių nenešioja ir karvės visus metus būna sveikos (Gervėčių krašto paprotys). Sakydavo, kad prieš Jurgines negalima maudytis, nes ligos užpuola, o šv. Jurgis įkiša geležį į vandenį ir padaro jį nepavojingą. Iki Jurginių negalima beržų ar klevų sulos leisti, nes Jurginių naktį suloje raganos prausiasi, o jei sula leidžiama, tai jos iš vakaro puodus apverčia... Tokios senovinės Jurginių švenčių tradicijos.

Autoriaus nuotraukos

© 2009 „XXI amžius“