2009 m. gegužės 2 d.
Nr. 34
(1726)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Motinos dienai

Koks džiaugsmas mamai matyti savo sūnų kunigą, galintį tarnauti Dievui ir žmonėms. Betgi koks didžiulis skausmas ištinka ją, kai palyginti dar jaunas jos sūnus kunigas iškeliauja pas Viešpatį.

Motinos mintys

Išėjo Sūnus… Kartais jo vis dar laukiame. Atrodo, štai jis sugrįš ir nusišypsojęs įteiks gimtadienio, vardinių ar Motinos dienos proga didelę puokštę baltų rožių. Bet ne, Jis čia jau nebepareis. Gal šypsosi kur nors pro debesėlių šydą, atlaidžiai žvelgdamas į mūsų gyvenimo vingiuotą kelią, kuriuo mes vis dar einame, skandindami savo sielvartą gilioje maldoje. Guodžia ir jėgų teikia viltis, kad kaip parskridę tėviškėn paukščiai visi susitiksime Amžinoje Tėvynėje, Dangiškojo Tėvo prieglobstyje…

O dabar jis žvelgia į mus iš Amžinybės gelmės. Išėjo Ten, kur nėra prievartos ir apgaulės, melo, klastos, prisitaikymo. Didžiulis skausmas užgriuvo mus. Tačiau tada, kai, rodos, nieko nebelieka, Dievas būna šalia. Ir pasitikėjimas. Markas Aurelijus yra pasakęs: „Jeigu Dievas nusprendė, kad taip turėjo atsitikti, tai Jis gerai nusprendė, nes Dievas klaidų nedaro. Todėl reikia priimti visa, kas yra Jo skirta“. Ir paties brangiausio žmogaus mirtį turime priimti nuolankiai. O kas yra mirtis? Mirtis – tai sugrįžimas į namus poilsiui po sunkaus darbo, planavimo, triūso, laimėjimų ir pralaimėjimų. Tai sugrįžimas į gailestingojo Tėvo namus. Tai ir pašaukimo čia, žemėje, nutraukimas, įsakymas tarnui sugrįžti pas savo Valdovą ir duoti ataskaitą už jam patikėtų darbų atlikimą.

Kunigo Motina

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija