|
Jėzus ne tik dailidė
Kai izraelitai matė Viešpaties Jėzaus stebuklus, juos taip stulbino Jo darbai, jog jie viens kito klausė: Kas gi čia? Naujas mokslas su galia?! Jis netgi netyrosioms dvasioms įsakinėja, ir tos Jo klauso! (Mk 1, 27). Sekmadienio Evangelija skelbia, jog kai kurie izraelitai (iš pavydo) Jėzumi piktinosi ir murmėjo: Iš kur Jam tai? Kas per išmintis Jam suteikta, ir kas per stebuklai daromi Jo rankomis? Argi Jis ne dailidė... (Mk 6, 2 3).
Nors išties Jėzaus Gerosios Naujienos skelbimas bei jos liudijimas stebuklingais ženklais kai kam galėjo atrodyti savaip revoliucingas, tačiau mes žinome, kad vėliau pats Kristus aiškiai pareiškė, jog Jis atėjęs ne panaikinti Dievo Įstatymo ar kažkokiu būdu jį papildyti, bet jį įvykdyti (Mt 5, 17). Beje, žodis įvykdyti (plerosai) pažodžiui reiškia pripildyti.
Katalikų katekizmas moko: Senasis Įstatymas yra pirmasis apreikštojo Įstatymo etapas. Jo dorovinių nuostatų santrauka yra Dešimt įsakymų. Dekalogo įsakymai deda pagrindus pagal Dievo paveikslą sukurto žmogaus pašaukimui, draudžia, kas priešinga Dievo ir artimo meilei, ir įsako, kas jai yra esminga. Todėl pagrįstai Jėzus sakė, jog niekas iš Įstatymo negali išnykti ir visi, net mažiausi, paliepimai turi būti vykdomi. Svarbu suvokti, jog bet koks Viešpaties Dievo paliepimų ignoravimas ar jų pažeidinėjimas yra paties Dievo, kaip Įstatymo leidėjo, įžeidimas.
Jėzaus mums padovanota geroji Naujiena Evangelija tapo Naujuoju Įstatymu, kuris savo išbaigtumu pranoko Senąjį Įstatymą. Nuo šiol krikščionys, laikydamiesi Jėzaus meilės įsakymo, yra dieviškos malonės kviečiami vadovautis Šventosios Dvasios išliejama meile, nes kas gyvenime vadovaujasi (kaip Jėzus) meile, tas geriausiu būdu stengiasi vykdyti visus Dievo įsakymus. Tad kiek mes mylime savo Viešpatį, tiek laikomės Jo moralinio Įstatymo, nes teisūs Dievo akyse ne įstatymo klausytojai; teisūs bus pripažinti įstatymo vykdytojai (Rom 2, 13).
Pasak teologo Bonhoefferio, Jėzus visiškai nieko nepridėjo prie Dievo įsakymų, išskyrus tai, kad Jis jų laikėsi. Tačiau dėl to, kad Jis, negailėdamas savęs atsižadėjo savęs, kad visus mus patrauktų prie savęs, Dievas Jį labiausiai ir išaukštino (Fil 2, 8 9).
Tad ištikimai laikykimės viso Jėzaus Kristaus mokslo ir tuomet geriausiu būdu paliudysime, jog Jis buvo ne tik dailidė ir pranašas, bet pirmiausia Dievo Sūnus, kuris mus, atsižvelgdamas į mūsų tikėjimo darbų nuoširdumą (palyginti nelabai tolimoje ateityje), išrikiuos nesuskaitomoje Dangaus kareivijoje.
Kun. Vytenis Vaškelis
© 2009 XXI amžius
|