2009 m. liepos 3 d.
Nr. 51
(1743)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Naujos senų kaimų tradicijos

Olga Kazlienė

Zapyškio klebonas kun. Antanas
Mickevičius vidury Krušinskų kaimo
pašventino ąžuolinį koplytstulpį
(skulptorius Algimantas Sakalauskas)

Pačiu gražiausiu vėlyvo pavasario metu viduryje Kazlų Rūdos girios, Krušinskų kaime, rinkosi žmonės į jų pastangomis pastatyto koplytstulpio pašventinimo šventę. Jie čia skubėjo tiesiai po šv. Mišių Zapyškio bažnyčioje, kur meldėsi už išėjusius amžinybėn ir likusius gyvuosius Krušinskų, Kubelių, Macijauskų ir Naudžių kaimų žmonės. Pirmasis kaimų – kaimynų bendras susitikimas įvyko pernai Krušinskų kaime, buvusio eigulio Juozo Krušinsko sodyboje. Tada ir kilo mintis susitikinėti kasmet, ieškoti ir rinkti medžiagą apie kaimus ir juose gyvenusius žmonės ir šių kaimų kaimynišką draugystę įamžinti pastatant koplytstulpį. Šio darbo ėmėsi Algis Kazla ir Vytautas Mitkus. Neprabėgus ir vieneriems metams šis sumanymas jau įgyvendintas. Vidury Krušinskų kaimo, Kazlų giminės žemėje, iškilo ąžuolinis koplytstulpis, nuo kurio viršūnės į aplinkinius žvelgia ir tiesia rankas dangiškųjų malonių teikėja Mergelė Marija. Apatinėje koplytstulpio dalyje iškaltas užrašas: „Krušinskų, Kubelių, Macijauskų, Naudžių kaimų žmonėms – gyvųjų susitikimams, išėjusiųjų amžinybėn atminimui. Mūsų kaimams ~ 200 metų, Lietuvos vardui – 1000 metų. 2009.“ Koplytstulpio autorius – prieniškis tautodailininkas skulptorius Algimantas Sakalauskas.


Pradėti Alvito bažnyčios statybos darbai

Birutė NENĖNIENĖ

Alvito klebonas kun. Vytautas Kajokas

Gegužės 11 dieną Alvito bažnyčios šventoriuje buvo paženklinti būsimos šventovės pamatų kontūrai. Jau atkasti 1840 metais pastatytos ir 1944 metais susprogdintos senosios bažnyčios rūsiai. Originalūs statiniai ateityje atsidurs po pastatytos bažnyčios grindimis, rūsiuose svajojama įrengti istorinę ekspoziciją.

Alvito bažnyčia bus naujoviška, moderni, nupjauto kūgio formos. Ją suprojektavo UAB „Cedra“ architektai Violeta Beigienė ir Rymantas Zimkus. Prieš pradedant darbus, suderinus su gamtos apsaugos specialistais šventoriaus pakraščiuose buvo išpjauti keli seni medžiai, nugenėtos šakos.


Gausūs bičių spiečiai –  vėsokos vasaros pranašai?

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Širvintų krašto bitininkas
Gediminas Žilinskas savo augintinių
medų pardavinėja ir mugėse

Vėlyvas ir vėsus pavasaris daugumai mūsų šalies bitininkų nesukėlė tiek rūpesčių kaip žemdirbiams – po nešaltos žiemos atkutusios jų augintinės jau balandį, vos pražydus medingiems augalams, ėmė rinkti nektarą. Vienas iš Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) lyderių dotnuviškis dr. Jurgis Račys pasidžiaugė, jog šis pavasaris buvo palankus bitėms. Gausiai sužydėjus sodams, kiaulpienėms ir žieminiams rapsams, bitės galėjo iki valiai prisirinkti augalų žiedų sulčių. „Nepaisant ne itin šiltų dienų, išsilaikę sausesni pavasario orai suteikė puikią galimybę mūsų „ratuotosioms“ sunešti medų ir jau vienur gegužės pabaigoje, kitur birželio pradžioje prasidėjo pirmasis medkopis. O pirmasis medus – labai vertingas, yra šviesios gintarinės spalvos, turi daug gerų, gydomųjų savybių. Džiugu, kad jo buvo sunešta nemažai, o kai kam teko ir perteklių išimti. Neiškopus to medaus, jis korių akutėse sukietėja ir vėliau išimti kitą derlių būna sudėtinga“, – bičių augintojų kasdieniais rūpesčiais dalijosi J. Račys.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija