Pirmasis puslapis
Credo
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Nuomonės
Visuomenė
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius užbaigė Šv. Pauliaus metus

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI prie Romos Šv. Pauliaus bazilikos po jubiliejinių metų uždarymo iškilmių

Sektinas pavyzdys kiekvieno kunigo veikimui

Prasmingai susiedamas Bažnyčioje užbaigtus celebruoti Šv. Pauliaus metus su neseniai pradėtais Kunigų metais, popiežius Benediktas XVI iškėlė Tautų apaštalo kunigišką tarnystę kaip sektiną pavyzdį šių dienų dvasininko misijos įgyvendinimui. Praėjusį sekmadienį, apaštalų šv. Petro ir šv. Pauliaus iškilmės išvakarėse, susitikęs su maldininkais vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldai, Šventasis Tėvas priminė, kad Kunigų metų proga publikuotame laiške jis pabrėžė kiekvieno sielovadininko „vidinį įsipareigojimą“ kuo išraiškingiau ir galingiau liudyti Evangeliją pasauliui.

Tautų apaštalo jubiliejaus metų vertinimai

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Andrea Korderas Lanza Di Montedzemolas

Šv. Pauliaus bazilikos atnaujinimas

Vienas iš pagrindinių neseniai pasibaigusių Šv. Pauliaus jubiliejinių metų šventimo iniciatorių Romos šv. Pauliaus popiežiškosios bazilikos arkikunigas kardinolas Andrea Korderas Lanza Di Montedzemolas įvertino tos celebracijos įvykių reikšmę Bažnyčios gyvenime. Birželio 26 dieną Vatikane surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas priminė, kad praėjusieji „teminiai metai“ turėjo du pagrindinius tikslus: atnaujinti ir sustiprinti Tautų apaštalo gyvenimo, veiklos bei mokymo pažinimą ir įvairiomis ekumeninio bei kultūrinio pobūdžio programomis paskatinti katalikų ir kitų krikščionių bendruomenių bendravimą maldos ir studijų plotmėje.

Lenkijoje iškilmingai paminėtas šv. Brunono mirties tūkstantmetis

Kazimieras Dobkevičius

Šv. Brunono portretas kalvoje, tarp medžių

Popiežiaus Benedikto XVI dekretu  buvo nustatyta šv. Brunono mirties tūkstantmečio pagerbimo data – birželio 19–21 dienomis Lenkijoje, Gižicko mieste, kalvoje prie Negocino ežero, Elko vyskupijoje, kur, kaip manoma, buvo nužudytas vienuolis misionierius arkivyskupas šventasis Brunonas. Šv. Brunono garbei 1907–1909 metais Gižicko mieste katalikai pastatė koplyčią. Kiek vėliau pastatė ir šv. Brunono vardo bažnyčią, kurią 1938 m. birželio 26 dieną konsekravo tuometinis Varmijos vyskupas Maksimilianas Kalleris.

Prezidentas pasidavė homoseksualams, arba Kaip „išprievartaujamas“ valstybės vadovas

Dalis akcijos dalyvių ragino Prezidentą pritarti vaikus nuo homoseksualų įtakos saugančiam įstatymui

Praėjusį penktadienį Vilniuje, priešais Prezidentūrą, buvo galima stebėti neįprastą vaizdą: būrys paauglių, kovojančių už tariamas homoseksualų teises, nešini plakatais (parašytais net ir su klaidomis) bei garsiakalbiais, reikalavo prezidento V. Adamkaus „vadovautis sveiku protu“ ir vetuoti įstatymą, kurį priėmė Seimas siekdamas apsaugoti nepilnamečių psichiką ir moralę. Vadinamieji piketuotojai rankose laikė plakatus su užrašais „Valdžia neatims iš mūsų „Simpsonų“, „Apsaugokite vaikus nuo Seimo sprendimų“, „Draudžiama drausti“, „Gražuli, šalin rankas nuo vaikų“ ir vaivorykštės spalvų vėliavą. Be abejo, gėjų vėliava, laikoma greta lietuvių tautinės trispalvės, buvo tikras jos įžeidimas. Piketuotojai peržengė visus įstatymus (pavyzdžiui, “pikete” dalyvavo daugiau nei dešimt asmenų), o kai jiems į pagalbą atėjo dainininkas Ruslanas Kirilkinas (kuris neslepia esąs gėjus), iš pradžių laikęsis „užkulisiuose“,  netrukus, padrąsinęs homoseksualus ir jų gerbėjus, sukėlė triukšmą, sudainuodamas keletą dainelių. Dvi jaunos lesbietės su plakatu rankose „gynė“ vaikų teises „į informaciją“ – esą „konservatoriškas“ A. Kubiliaus Seimas užgniaužia visas vaikų teises. Dar baisesnis jiems atrodo P. Gražulis, norėjęs įvesti visišką „cenzūrą“ homoseksualų propagandai. „Piketo“ metu po S. Daukanto aikštę vaikštinėjo turistų grupės, pro ją prasuko geltonas atviras autobusas su būreliu užsieniečių – įspūdžių iš Lietuvos jie parsiveš nemažai.

Naujos senų kaimų tradicijos

Olga Kazlienė

Zapyškio klebonas kun. Antanas Mickevičius vidury Krušinskų kaimo pašventino ąžuolinį koplytstulpį (skulptorius Algimantas Sakalauskas)

Pačiu gražiausiu vėlyvo pavasario metu viduryje Kazlų Rūdos girios, Krušinskų kaime, rinkosi žmonės į jų pastangomis pastatyto koplytstulpio pašventinimo šventę. Jie čia skubėjo tiesiai po šv. Mišių Zapyškio bažnyčioje, kur meldėsi už išėjusius amžinybėn ir likusius gyvuosius Krušinskų, Kubelių, Macijauskų ir Naudžių kaimų žmonės. Pirmasis kaimų – kaimynų bendras susitikimas įvyko pernai Krušinskų kaime, buvusio eigulio Juozo Krušinsko sodyboje. Tada ir kilo mintis susitikinėti kasmet, ieškoti ir rinkti medžiagą apie kaimus ir juose gyvenusius žmonės ir šių kaimų kaimynišką draugystę įamžinti pastatant koplytstulpį. Šio darbo ėmėsi Algis Kazla ir Vytautas Mitkus. Neprabėgus ir vieneriems metams šis sumanymas jau įgyvendintas. Vidury Krušinskų kaimo, Kazlų giminės žemėje, iškilo ąžuolinis koplytstulpis, nuo kurio viršūnės į aplinkinius žvelgia ir tiesia rankas dangiškųjų malonių teikėja Mergelė Marija. Apatinėje koplytstulpio dalyje iškaltas užrašas: „Krušinskų, Kubelių, Macijauskų, Naudžių kaimų žmonėms – gyvųjų susitikimams, išėjusiųjų amžinybėn atminimui. Mūsų kaimams ~ 200 metų, Lietuvos vardui – 1000 metų. 2009.“ Koplytstulpio autorius – prieniškis tautodailininkas skulptorius Algimantas Sakalauskas.

Pradėti Alvito bažnyčios statybos darbai

Birutė NENĖNIENĖ

Alvito klebonas kun. Vytautas Kajokas

Gegužės 11 dieną Alvito bažnyčios šventoriuje buvo paženklinti būsimos šventovės pamatų kontūrai. Jau atkasti 1840 metais pastatytos ir 1944 metais susprogdintos senosios bažnyčios rūsiai. Originalūs statiniai ateityje atsidurs po pastatytos bažnyčios grindimis, rūsiuose svajojama įrengti istorinę ekspoziciją.

Alvito bažnyčia bus naujoviška, moderni, nupjauto kūgio formos. Ją suprojektavo UAB „Cedra“ architektai Violeta Beigienė ir Rymantas Zimkus. Prieš pradedant darbus, suderinus su gamtos apsaugos specialistais šventoriaus pakraščiuose buvo išpjauti keli seni medžiai, nugenėtos šakos.

Gausūs bičių spiečiai –  vėsokos vasaros pranašai?

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Širvintų krašto bitininkas Gediminas Žilinskas savo augintinių medų pardavinėja ir mugėse

Vėlyvas ir vėsus pavasaris daugumai mūsų šalies bitininkų nesukėlė tiek rūpesčių kaip žemdirbiams – po nešaltos žiemos atkutusios jų augintinės jau balandį, vos pražydus medingiems augalams, ėmė rinkti nektarą. Vienas iš Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) lyderių dotnuviškis dr. Jurgis Račys pasidžiaugė, jog šis pavasaris buvo palankus bitėms. Gausiai sužydėjus sodams, kiaulpienėms ir žieminiams rapsams, bitės galėjo iki valiai prisirinkti augalų žiedų sulčių. „Nepaisant ne itin šiltų dienų, išsilaikę sausesni pavasario orai suteikė puikią galimybę mūsų „ratuotosioms“ sunešti medų ir jau vienur gegužės pabaigoje, kitur birželio pradžioje prasidėjo pirmasis medkopis. O pirmasis medus – labai vertingas, yra šviesios gintarinės spalvos, turi daug gerų, gydomųjų savybių. Džiugu, kad jo buvo sunešta nemažai, o kai kam teko ir perteklių išimti. Neiškopus to medaus, jis korių akutėse sukietėja ir vėliau išimti kitą derlių būna sudėtinga“, – bičių augintojų kasdieniais rūpesčiais dalijosi J. Račys.

Einančios tiesos ir meilės keliu

Dr. Aldona Kačerauskienė

Europarlamentaras prof. Vytautas Lansbergis sveikina LKMS pirmininkę Janiną Klungevičienę Jaroslavo Proscevičiaus nuotraukos

Atmintyje – nepamirštama 1994 metų birželio 15-oji. Tądien Vilniuje, dalyvaujant Pasaulio lietuvių katalikių organizacijų sąjungos pirmininkei prof. dr. Aldonai Šlepetytei-Janačienei ir paskutiniajai prieš karą Lietuvos katalikių moterų organizacijų sąjungos pirmininkei dr. Onai Norušytei-Januševičienei (sąjungos veiklą nutraukė 1940-ųjų birželį prasidėjusi bolševikų okupacija), buvo atkurta Lietuvos katalikių moterų sąjunga (LKMS). Lietuvės katalikės – pedagogės, medikės, katalikiškų organizacijų atstovės – pasiryžo suvienyti jėgas, kad daugiau nuveiktų skleidžiant katalikybę, dorą, tautines tradicijas, propaguojant sveiką gyvenimo būdą, mokant ir auklėjant jaunąją kartą.

Už tikėjimą ir lietuvybę Knyga, skirta „Draugo“ laikraščio šimtmečiui

Audronė V. ŠKIUDAITĖ

Jubiliejinė „Draugo“ knyga

Lietuvoje išleista knyga „Draugui“ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę“, skirta „Draugo“ dienraščio jubiliejui (2009 m., 524 psl., 700 egz.). Knygos sudarytoja – Draugo fondo direktorių tarybos pirmininkė, ilgametė Lietuvių katalikų spaudos draugijos valdybos pirmininkė Marija Remienė, išleido Lietuvių katalikų spaudos draugija.

Tai seniausias pasaulyje be pertraukos gyvuojantis lietuviškas laikraštis, pradėtas leisti 1909 m. liepos 12 dieną Wilkes Barre, Pensilvanijos valstijoje. Prisiminti aplinkybes, kuriomis laikraštis gimė ir vystėsi, žmones, kurie jį leido – redagavo, rinko lėšas, administravo, ir skirta knyga. Jubiliejinėje knygoje daugiau dėmesio kreipiama ne į laikraščio turinį, o į žmones, kurie prisidėjo prie laikraščio leidimo ir kurie dažniausiai buvo ryškios asmenybės – lietuviško gyvenimo švyturiai. Tokie buvo: vienas iš steigėjų kun. Antanas Staniukynas, pirmasis oficialus vyriausiasis redaktorius kun. Antanas Kaupas, pirmasis redaktorius marijonas kun. (vėliau vyskupas) Pranciškus Petras Būčys, jo pakviestasis redaktorius Leonardas Šimutis, ilgiausiai dirbęs redakcijoje, jam nemažos įtakos turėjęs senosios kartos redaktorius Ignas Sakalas, kun. Vytautas Bagdanavičius, kun. Viktoras Rimšelis, kun. Pranas Garšva, iš jo redagavimą perėmusi rašytoja Danutė Bindokienė – pirmoji moteris atėjusi į vienuolišką aplinką, redaktoriai Kazys Bradūnas, Aloyzas Baronas, Bronius Kviklys, Česlovas Grincevičius, prel. Juozas Prunskis, Katalikų spaudos draugijos valdybos pirmininkai, administratoriai ir kt. laikraščio darbininkai. Paminėta tik maža dalelė tų žmonių, kurie 100 metų nešė dvasinį medų į „Draugo“ korius.

Vilkaviškio vyskupijoje

Lazdijų dekanate

Kryžių koplyčia – diecezinė šventovė

Kryžių Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės koplyčia Artūro ŠULCO nuotrauka

KRYŽIAI. Birželio 28 dieną Metelių parapijoje, pietiniame Dusios ežero krante esančioje Kryžių koplyčioje švenčiant šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus atlaidus, Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila šią koplyčią paskelbė diecezine šventove.

Iškilmėse su gausiu būriu tikinčiųjų dalyvavo apie 300 jaunųjų maldininkų iš visų Vilkaviškio vyskupijos dekanatų. Jie pėsčiomis trimis grupėmis atkeliavo iš Marijampolės, Alytaus ir Lazdijų. Šv. Mišias kartu su Vilkaviškio vyskupu Rimantu Norvilu koncelebravo Aleksoto, Alytaus, Lazdijų, Marijampolės ir Vilkaviškio dekanai bei kiti svečiai kunigai. Pamoksle ganytojas kalbėjo apie šventovių paskirtį, apžvelgė prabėgusius metus, skirtus tautų apaštalo Pauliaus gimimo 2000 metų jubiliejui. Po pamokslo buvo perskaitytas Vilkaviškio vyskupo dekretas, kuriuo Kryžių koplyčia paskelbta diecezine šventove. Vilkaviškio vyskupijos katedros kapitula šia proga naujajai šventovei padovanojo liturginius indus: šv. Mišių taurę, komuninę ir ampules vynui bei vandeniui.

Vilkaviškio vyskupijoje

Marijampolės dekanate

Evangelijos žinia vyskupijos jaunimui

Grupė jaunimo susitikimo dalyvių su kun. Juozu Fakėjavu Bagotojoje

BAGOTOJI. Birželio 19–21 dienomis vyko jaunimo susitikimas tema „Evangelijos žinia tūkstantmetės Lietuvos jaunimui“. Jaunimą, atvykusį iš Igliaukos, Nemunaičio, Kazlų Rūdos, Lazdijų, Jankų, gyventi į savo šeimas mielai priėmė parapijos žmonės.

Penktadienio vakarą po šv. Mišių susirinkę sodyboje visi dalyviai linksminosi liaudiškų šokių ir žaidimų vakaronėje. Šeštadienio ryte piligrimai iškeliavo į Višakio Rūdą. Šioje kelionėje teko atlikti ne tik daug įvairių užduočių, bet ir išgyventi ekstremalių pasitikėjimo situacijų, kurios ypač suartino žygeivius. Višakio Rūdos koplytėlėje jaunimas dalyvavo šv. Mišiose, atliko kūrybines užduotis. Vakare grįžę į Bagotąją jauni žmonės dalijosi neįkainojamais įspūdžiais, patirtimi ir liudijimais apie tikėjimą, diskutavo įvairiomis temomis, klausėsi kun. Juozo Fakėjavo pamokymų. Sekmadienio rytą visi dalyvavo šv. Mišiose, paskui vyko susitikimo aptarimas.

Telšių vyskupijoje

Šilalės dekanate

Turininga Viešpaties diena

Sveikinimo žodžiai ir gėlės klebonui kun. Antanui Gutkauskui

UPYNA. Birželio 14-ąją, sekmadienį, Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia tikinčiuosius priėmė pasipuošusi baltomis kaspinų juostomis, tujų vainikų girliandomis ir žaliais berželiais. Nors ši bažnyčia yra tituluota Dievo Motinos titulu ir Švč. Mergelės Marijos Vardo šventė būna rugsėjo mėnesį, Upynoje ne mažiau populiarūs yra ir Šv. Antano Paduviečio atlaidai. Tad Upynos bei aplinkinių parapijų tikintieji, nepabūgę visą dieną žliaugusio lietaus, gausiai rinkosi į jaukią Upynos bažnyčią švęsti atlaidų ir pasveikinti savo klebono kun. Antano Gutkausko. Be to, toji Viešpaties diena sutapo ir su Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo švente – Devintinėmis, kartu buvo paminėta Gedulo ir Vilties diena.

Panevėžio vyskupijoje

Panevėžio dekanate

Paminklas Lietuvai

Medžio drožėjas Stanislavas Janušas (kairėje) ir kalvystės meistras Konstantinas Chruškovas

PANEVĖŽYS. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje birželio 28-ąją, per titulinius atlaidus, šv. Mišias aukojo Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, giedojo Anykščių šv. Mato parapijos  choras „Salve Cantus“. Pamoksle vyskupas ragino susimąstyti apie mūsų meilę. Svarbiausia ne tai, kad turi mylėti Dievą, bet tai, kad Dievas myli tave.

Vardinių proga buvo pasveikintas klebonas kan. Petras Baniulis, paskui tikintieji ėjo į šventorių prie paminklo Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Vyskupui pašventinus skulptūrą, kalbėjęs autorius Stanislavas Janušas  nešykštėjo gerų žodžių paminklo aukotojui Ričardui Budriui bei kalviui Konstantinui Chruškovui, nukalusiam neįprastos formos kryžių. Tautiniais rūbais vilkinčios moterys medžio skulptūrą  apjuosė ąžuolo lapų vainiku.

Panevėžio-Krekenavos dekanate

Šventė 600-ąsias metines

Prie didžiulės keptuvės šeimininkavo miežiškietė ponia Pranė

KREKENAVA. Birželio 23–24 dienomis čia vyko daug renginių. Pirmąją šventės dieną J. Tumo-Vaižganto ir Knygnešių muziejaus sodyboje Ustronėje šventės dalyvius linksmino Miežiškių seniūnijos muzikantai ir dainininkai. Sumanios šeimininkės iškepė 600 kiaušinių ir 600 blynų. Miežiškietės surengė ir senovinį kaimo turgų: siūlė namuose slėgtų sūrių, kitokių ūkiškų gardumynų, vaistinių augalų, netgi būrė. Prie klėties įrengtoje scenoje Kauno dramos teatro aktoriai suvaidino A. Keturakio trijų veiksmų komediją „Amerika pirtyje“. Šventė Ustronėje tęsėsi iki gilios nakties, degė Joninių laužas, pasirodė geriausieji rajono folkloro ansambliai.

Apaštalo Pauliaus pirmoji misijų kelionė

Sesuo Rimutė GARNEVIČIŪTĖ

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo Vargdienių seserų kongregacija

Apaštalas šv. Paulius rašo laiškus tikintiesiems

Paulius (Saulius) – didysis apaštalas ir misionierius, kurio laiškai sudaro didelę dalį Naujojo Testamento. Paulius buvo Romos pilietybę turintis žydas. Jis gimė Tarse, išsilavinimą gavo Jeruzalėje fariziejiško judaizmo aplinkoje (plg. Apd 22, 3), buvo pripažintas mokytoju ir turėjo teisę daryti teisinius sprendimus. Tą rodo jo siuntimas į Damaską suimti krikščionių bei balsavimas prieš krikščionis Sinedrione.

Valstybės raidos kelias

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Greitai vėl minėsime Valstybės dieną. Šiemet minime ir Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį. Šiam jubiliejui skirti renginiai vyko gegužės, birželio mėnesiais. Per artimiausias dvi savaites bus dar daugiau renginių.

Didžiuodamiesi savo istorija, galime pastebėti, kad XIII amžiuje, kai Lietuvos valstybė žengė pirmuosius žingsnius, daugelis tautų išgyveno apsisprendimo periodą. Tuo metu Europoje vienos tautos sėkmingai kūrė savo valstybes, kitoms (dėl vienokių ar kitokių priežasčių) to padaryti nepavyko. Pavyzdžiui, kaimynai latviai, estai, suomiai galimybes sukurti savo valstybes įgijo daug vėliau, tik XX amžiaus pradžioje. Tuo tarpu kunigaikštis Mindaugas anksti suvienijo Lietuvą, todėl Lietuvos valstybė egzistavo jau apie 1236 metus. Istoriko Dariaus Barono teigimu, tvirtas charakteris ir sumanumas padėjo Mindaugui suvienyti Lietuvą. Įtvirtinęs savo valdžią ir apsigynęs nuo priešų antpuolių, Mindaugas ryžosi krikštui ir 1253 metais buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Tačiau karalystės pamatai pradėjo eižėti, kai prasidėjo Livonijos ordino antpuoliai ir tautiečių intrigos. Trumparegiai sąmokslininkai Treniota ir Daumantas organizavo karaliaus Mindaugo nužudymą ir vos nesužlugdė valstybės.